Meras taip pat pripažino, kad referendume dėl Seimo narių mažinimo nebalsavo. Pasak jo, referendumas dėl Seimo narių mažinimo prieštarauja demokratinėms vertybėms ir leistų dabartiniams valdantiesiems manipuliuoti rinkimų sistema.

„Balsavau už prezidentę, kuri man atrodo labiausiai pasiruošusi atlikti savo pareigas. Ji moka telkti, yra drąsi, atsakinga ir darbšti ir, be to, ji yra artimiausia pagal mano pažiūras. Balsavau „už“ ir dėl dvigubos pilietybės galimybės. Manau, tai labai svarbu norint turėti didesnę ir stipresnę Lietuvą (...) Nedalyvavau balsavime dėl Seimo narių dėl dviejų priežasčių. Pirma, populistinis referendumas ir apskritai ne ką atnešantis. Ar 101, 121, 141 Seimo narys, ar kiek jų bebūtų - tikrai ne esmė. Antra priežastis dar svarbesnė - pakeitimas Seimo narių skaičiaus atvertų galimybę dabartinei valdžiai manipuliuoti rinkimų sistema ir ją pertvarkyti taip, kad būtų palankesnė būtent dabartinei valdžiai ir kituose rinkimuose. Tikrai nemanau, kad reikėtų tokiuose rinkimuose dalyvauti“, - teigė R. Šimašius.

Aš tikrai manau, kad Lietuva jau užaugo pakankamai stipri ir tvirta, kad į tokias manipuliacijas nesileistų. Man atrodo, tai nesolidu, ir visi turi savo pažiūras.

Paklaustas, kaip vertina „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio pasisakymus, kad pralaimėję Prezidento ir EP rinkimus, trauktųsi iš valdančiosios daugumos, R. Šimašius šaržavo teigdamas, kad jie jau dabar nori trauktis iš valdžios.

„Tai gal jie jau nori pasitraukti iš daugumos (...) Aš tikrai manau, kad Lietuva jau užaugo pakankamai stipri ir tvirta, kad į tokias manipuliacijas nesileistų. Man atrodo, tai nesolidu, ir visi turi savo pažiūras. Man atrodo, normalu viešai tas pažiūras sakyti visiems, įskaitant ir savivaldybių išrinktiems merams, ir kitiems linkiu neslėpti ir nepataikauti, ir rodyti savo pažiūras, nes tai labai svarbu ateičiai pasiruošusiai Lietuvai“, - teigė jis.

Pirmadienį prasidėjo išankstinis balsavimas Prezidento rinkimuose ir referendumuose dėl dvigubos pilietybės bei Seimo narių mažinimo.

Išankstinis balsavimas vyks visose šalies savivaldybėse iki penktadienio.

Šalies vadovą Lietuvos piliečiai renka iš 9 kandidatų: ekonomisto Gitano Nausėdos, buvusios finansų ministrės Ingridos Šimonytės, premjero Sauliaus Skvernelio, eurokomisaro Vytenio Andriukaičio, filosofo Arvydo Juozaičio, Seimo narių Mindaugo Puidoko ir Naglio Puteikio, eroparlamentarų Valdemaro Tomaševskio ir Valentino Mazuronio.

Gegužės 12-ąją Lietuvoje vyks Prezidento rinkimai, referendumas dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo ir referendumas dėl Konstitucijos 55 straipsnio pakeitimo.