Referendumai po 1990-ųjų: iš keturiolikos surengtų pusė neįvyko | kl.lt

REFERENDUMAI PO 1990-ŲJŲ: IŠ KETURIOLIKOS SURENGTŲ PUSĖ NEĮVYKO

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę iš viso surengti 14 referendumų, pusė jų neįvyko. BNS pateikia šalyje vykusių referendumų pagrindinius skaičius.

Praėjusį sekmadienį rinkėjai balsavo dviejuose referendumuose: dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo nuo 141 iki 121 ir dėl dvigubos pilietybės galimybių išplėtimo.

Referendumas dėl Konstitucijos 55 straipsnio pataisos, kuria siūlyta nustatyti 121 vietos parlamentą, sekmadienį neįvyko dėl per mažo rinkėjų aktyvumo.

Nors 73,70 proc. dalyvavusių rinkėjų balsavo už Seimo narių skaičiaus mažinimą, aktyvumas siekė 47,24 proc., o reikėjo daugiau kaip 50 proc. bendro aktyvumo.

Su bent kiek didesniu aktyvumu referendumas būtų įvykęs, nes kita sąlyga, ne mažiau kaip trečdalis visų rinkėjų balsų UŽ, buvo įvykdyta: už Konstitucijos keitimą buvo 855 tūkst. 540 rinkėjų, reikėjo surinkti mažiausiai 824 tūkst. 135 balsus.

Referendumas dėl Konstitucijos 12 straipsnio pataisos įvyko, bet siūloma nuostata nepriimta, nes už ją balsavo per mažai rinkėjų.

Bendras referendumo aktyvumas siekė 52,63 proc., tačiau dėl didesnės Konstitucijos I skirsnio apsaugos reikėjo, kad už pataisą balsuotų daugiau kaip pusė visų piliečių. Tai būtų 1 mln. 236 tūkst. 203 piliečiai, tuo metu UŽ buvo 931 tūkst. 102 rinkėjai arba 71,86 proc. dalyvavusių rinkėjų.

Anksčiau Lietuvoje įvyko ir neįvyko po šešis referendumus:

1991 metų vasario 9 dieną visuotinėje apklausoje dėl Lietuvos nepriklausomybės dalyvavo 84,74 proc. rinkėjų ir 90,24 proc. dalyvavusiųjų arba 76,46 proc. visų šalies rinkėjų priėmė nuostatą – Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika.

1992 metų gegužės 23 dieną dalyvaujant 59,18 proc. rinkėjų įvyko referendumas dėl Prezidento institucijos atkūrimo, tačiau siūlomas Įstatymo dėl Lietuvos Respublikos prezidento projektas nebuvo priimtas, nes už jį balsavo 40,99 proc. visų rinkėjų (69,27 proc. dalyvavusių), o reikėjo daugiau kaip pusės visų piliečių balsų.

1992 metų birželio 14 dieną referendume dėl sovietų kariuomenės išvedimo iš 76,05 proc. jame dalyvavusių piliečių 90,67 proc. arba 68,95 proc. visų piliečių pritarė reikalavimui, kad buvusios SSRS kariuomenės išvedimas iš Lietuvos būtų pradėtas tuoj pat ir baigtas 1992 metais, kad būtų atlyginta Lietuvos žmonėms bei valstybei padaryta žala.

1992 metų spalio 25 dieną į referendumą atėjus balsuoti 75,26 proc. rinkimų teisę turinčių piliečių ir 75,42 proc. iš jų arba 56,75 proc. visų rinkėjų pasisakius už, priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija.

2003 metų gegužės 10–11 dienomis dalyvaujant 63,37 proc. rinkėjų 89,95 proc. arba 57 proc. visų rinkėjų pritarė Lietuvos narystei Europos Sąjungoje.

2012 metų spalio 14 dieną įvyko konsultacinis referendumas dėl atominės elektrinės, jame dalyvaujant 52,58 proc. rinkėjų 62,68 proc. balsavusiųjų pasisakė prieš naujos atominės elektrinės statybą Lietuvoje.

Tuo metu neįvyko šeši referendumai: 1994 metais dėl indėlių grąžinimo, 1996 metais dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo, kitas kartu rengtas referendumas – dėl indėlių kompensavimo, dar vienas 1996 metais rengtas referendumas dėl žemės įsigijimo, 2008 metais dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo, 2014 metais dėl draudimo užsieniečiams įsigyti žemę.

Rašyti komentarą
Komentarai (3)

ko

noret is pragertu runkeliu mastymo vienus isvyjo kitus dabaigs o 3 prisigrobe turto uzsieniuos nupirks visa lithuanija pusdykiai tik reikia pilietybes ir /markizo/ protekcijos juk jiems ne sema o pinigai svarbiausia tai /blakes/.....

Artūras

Alaus bambalių kol kaip jankių pirdyla dalino,tol referendumai neįvyks ! ! !

...

BLOGAI tai tauta tik šunauja, aklai savo 'lyderių' klausanti.

SUSIJUSIOS NAUJIENOS