Robertas Kaunas: JAV žinutė yra labai aiški

„Visi rūpinasi galimybėmis, pirmiausia, atgrasyti, nes niekas karo ar konflikto juk nenori. Tai mūsų tikslas – būti tokiems stipriems, kad stiprumas automatiškai atgrasytų“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė ministras.

D. Trumpas trečiadienį dar kartą sukritikavo Aljansą, savo platformoje „Truth Social“ teigdamas, jog JAV visada „pasiruošusi ateiti į pagalbą NATO, net jei pastarieji nebūtų pasiruošę padėti Vašingtonui“.

Tokie pareiškimai pasirodė tarp NATO sąjungininkų tvyrant įtampai dėl D. Trumpo grasinimų perimti Grenlandiją.

R. Kaunas pažymėjo, kad bendrąja prasme JAV žinutė yra labai aiški.

„Kiekviena šalis, kiekviena tauta, kiekviena valstybė turi rūpintis savo saugumu pirmiausia pati. Tą mes darome, tą Europa daro, yra NATO sutartys, (...) jos niekur nedingusios, ir numatytos visos procedūros“, – kalbėjo ministras.

Įraše D. Trumpas pakartojo savo ne kartą išsakytą teiginį, kad NATO narės nevykdė karinių išlaidų įsipareigojimų, kol jis pats neįsikišo.

Birželio mėnesį Hagoje vykusiame 32 valstybių Aljanso viršūnių susitikime susitarta per ateinantį dešimtmetį smarkiai padidinti gynybos išlaidas.

JAV lyderis įtikino sąjungininkes skirti 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) saugumo išlaidoms. Šiemet Lietuvos gynybos biudžetas siekia 4,8 mlrd. eurų arba 5,38 proc. BVP.

„JAV (atstovai – BNS) Reigano nacionalinio gynybos forumo metu lygiai taip pat ir pasakė, kad mato Baltijos valstybių ženklų įsitraukimą į savo gynybą, mato kitų valstybių ženklų įsitraukimą ir susirūpinimą savo gynybos saugumu“, – teigė R. Kaunas.

Jis taip pat tikino, jog dabartiniame geopolitiniame kontekste Lietuvos pasirašytų dvišalių gynybos sutarčių skaičius yra pakankamas.

„Visi susitarimai yra tokie, kokie šiai dienai reikalingi, ir nuolatinės diskusijos vyksta ir ministrų lygiu, ir prezidentų lygiu, ir premjerų lygiu, ir kariuomenės vadų lygiu. Taip kad į visas naujas situacijas reaguojama“, – kalbėjo ministras.

BNS rašė, jog praėjusių metų gegužės pradžioje Prancūzijai ir Lenkijai pasirašius susitarimą, kuriame numatyta, kad „ginkluotos agresijos jų teritorijose atveju šalys teikia savitarpio pagalbą, įskaitant karines priemones“, Lietuvos opozicijos politikai siūlė sudaryti panašias sutartis su Vokietija ir Lenkija.