„Svarstyti dėl pačio susitarimo tikrai galima, bet (...) labai svarbu, kad susitarimas netaptų tik kažkokiu diskusijos objektu vardan diskusijos, o kad mes galėtume realiai kalbėti apie, pavyzdžiui, to paties gynybos biudžeto finansavimo didinimą“, – BNS sakė ministras.
Devynios partijos susitarimą dėl gynybos ir šalies saugumo, kuriame krašto apsaugai numatyta skirti ne mažesnį kaip 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) finansavimą ir didinti jį pagal krašto apsaugos sistemos poreikius, didinti šauktinių skaičių, pasirašė 2022 metų liepą.
Iki 2030-ųjų galiojančiame susitarime taip pat įsipareigota spartinti rezervo formavimą, pasiekti, kad aktyvus rezervas 2030 metais sudarytų iki 50 tūkst. karių, stiprinti Šaulių sąjungą, rengti piliečius rezistencijai, kaip atskirą Lietuvos kariuomenės pajėgų rūšį sukurti kibernetines pajėgas ir panašiai.
Dar gruodžio pradžioje vykusiame susitikime su Seimo opozicinių frakcijų atstovais anksčiau diskusijas dėl susitarimo atnaujinimo žadėjusi ministrė pirmininkė Inga Ruginienė pakartojo šią intenciją.
„Man atrodo, kad įsitraukimas visų, kalbant apie gynybą, ypač kai kalbėjome apie nacionalinį susitarimą dėl gynybos, gal prieisime ir prie šito žingsnio. Aš labai norėčiau, jau seniai apie tai kalbame. Man atrodo, visų įsitraukimas yra kritiškai svarbus ir reikalingas“, – sakė premjerė.
Palaikymą tam yra išreiškęs ir valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Mindaugas Sinkevičius.
Idėją partijoms pasirašyti naują nacionalinį susitarimą dėl krašto gynybos kelia opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Laurynas Kasčiūnas.
Jis BNS sakė iš premjerės nesulaukęs atsakymo į raginimus kalbėti apie dokumento atnaujinimą. Pasak politiko, valdžioje tvyrant „dabartiniam chaosui ir suirutei tokį susitarimą privalu turėti“.
„Jeigu norime, kad valstybė bent šita kryptimi, kaip gynyba ir saugumas, išeitų iš politinės konkurencijos lauko, tą reikia padaryti, reikia apgalvoti, apmąstyti, sutarti dėl visko ir tada judėti į priekį. O dabar, matyt, to bijoma šiek tiek“, – tvirtino konservatorių lyderis.
Parlamentaro teigimu, bijoma „intelektualinio opozicijos indėlio“, naujų idėjų, kurios reikalautų papildomų lėšų.
2026 metų biudžete gynybai numatyta 4,8 mlrd. eurų arba 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
„Tik stiprėja (susitarimo atnaujinimo – BNS) aktualumas po 5,38 proc., nes dabar reikia kelti klausimą, kam bus panaudoti tie pinigai“, – BNS sakė L. Kasčiūnas.
Krašto apsaugos ministro teigimu, jei būtų tariamasi dėl susitarimo atnaujinimo, reikėtų remtis į finansavimo didinimą dar tolesniam laikotarpiui, tačiau, pasak jo, susitarimas nesukurs pinigų, tik sugeneruos bendrą politinę žinutę.
„Galiausiai vis tiek viskas grįžta į pinigų turėjimą ir supratimą, kad tokia yra geopolitinė situacija ir kad kiekvienas gynybos biudžetas turėtų būti ne tik ne mažesnis kaip 5 proc. BVP, bet net artėti link 6 proc. galbūt. Ar padės tam politinis susitarimas – jis nėra įpareigojantis, – bet diskusija gali užgimti tokia, sakykime, klampi. Ir mes pamesime galbūt pačią viziją“, – kalbėjo R. Kaunas.
Matąs prasmę atnaujinti nacionalinį susitarimą dėl krašto apsaugos yra išsakęs ir opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis.
(be temos)
(be temos)