„Jeigu reikės, atvažiuosiu ir aš. Ir ne vieną kartą“, – pirmadienį žurnalistams sakė Vyriausybės vadovė.
„Aš tikrai nesibaiminu ir tikrai galėčiau atvažiuoti bet kada, bet kuriuo laiku, bet šiai dienai (krašto apsaugos – ELTA) ministras su komanda, su kitais ministrais turi atlikti namų darbus, identifikuoti lūkesčius, sudaryti planą“, – akcentavo ji.
Premjerės teigimu, šiuo metu itin svarbu išgirsti vietos gyventojų nuogąstavimus ir atliepti jų lūkesčius.
„Dabar pradedame susitikimus su gyventojais ir darbą su jais. Labai labai svarbu išgirsti ir girdėti kiekvieno lūkestį ir dėti visas pastangas, kad tuos lūkesčius galėtume išpildyti. Mūsų prioritetas yra, kad šitas regionas būtų kuo saugesnis. Ne veltui ir vieta yra parenkama ne bet kokia. Suvalkų koridorius turi būti apsaugotas ir žmonės turi jaustis saugūs. Ir jie tikrai jausis daug daug saugiau“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.
„Bet tą paaiškinimą ir galimas naudas, be abejo, turime išaiškinti kiekvienam. Ir emocinis fonas labai suprantamas – žmonės neturi visos informacijos. Tą jaudulį tikrai suprantu ir girdžiu. Ir krašto apsaugos ministrui duota užduotis kalbėtis, girdėti ir maksimaliai atliepti lūkesčius“, – teigė I. Ruginienė.
Kaip skelbta, penktadienį Krašto apsaugos ministerijos (KAM) ir Lietuvos kariuomenės atstovai Kapčiamiestyje susitiko su valstybės sprendimais abejojančiais vietos gyventojais. Su jais buvo aptarti institucijų planai regione steigti poligoną.
Po susitikimo Kapčiamiesčio bendruomenės pirmininkė Raminta Karauskienė teigė, kad jo metu vis tik nebuvo atsakyta į gyventojams kilusius klausimus.
ELTA primena, kad gruodį VGT priėmė sprendimą steigti brigados dydžio Kapčiamiesčio poligoną Lazdijų savivaldybėje. Be to, nuspręsta, kad Tauragėje esančio poligono plotas bus dvigubai didinamas, išplečiant jo teritoriją į Jurbarko savivaldybę.
Vis tik, dėl tokio sprendimo kilo vietos bendruomenės pasipiktinimas. Tad penktadienį KAM nurodė, kad poligonas būtų padalintas į dvi funkcines dalis. Į visą numatomą teritoriją patenka 90 sodybų – 13 iš jų priklausytų karinio šaudymo zonai, todėl gyventojai būtų iškeldinami.
Likusių 77 sodybų savininkai galėtų nuspręsti, ar pasilikti, ar išsikelti – pastaruoju atveju, gyventojų turimą sklypą išpirktų valstybė.
Brigados dydžio poligoną norima įsteigti siekiant atliepti kariuomenės modernizaciją, augantį šauktinių skaičių, vystomą nacionalinę diviziją ir didėjančias sąjungininkų pajėgas. Apie naujojo poligono poreikį dar kovo pradžioje užsiminė kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras, kuris teigė, kad tinkamiausia vieta būtų Pietų Lietuva.
Šiuo metu Lietuvos kariuomenei priklauso devyni kariniai poligonai: Pabradės, Gaižiūnų, Kazlų Rūdos, Kairių, Rokų, Pagudonės, Šilalės, Tauragės ir Rūdninkų.
(be temos)