„Mūsų toks šantažas negąsdina. Jei kažkas galvoja, kad tai išgąsdins – tai mūsų negąsdina. Mes koncentruojamės į darbus ir norime greičiau juos pradėti“, – komentuodama „aušriečių“ lyderio pareiškimus penktadienį Eltai sakė I. Ruginienė.

„Man nepatinka šantažai, aš esu konstruktyvus ir dalykiškas žmogus. Man patinka, kai mes dalykiškai sprendžiame klausimus. Man atrodo, kad „Nemuno aušros“ frakcijai reikia detaliai ir ramiai apgalvoti, apsvarstyti ir tik tada padaryti sprendimus. Juo labiau, kad aš viešai jokių sprendimų negirdėjau. Pasakymas, kad gali būti ir gali nebūti, kol kas man nieko nesako. Pati jokių signalų negavau, kad „Nemuno aušra“ išeina iš koalicijos“, – pridūrė ji.

I. Ruginienės teigimu, ji ir jos atstovaujama partija nenori, kad „aušriečiai“ pasitrauktų iš performuotos valdančiosios daugumos. Be to, anot paskirtosios premjerės, kol kas ir ji pati aiškių indikacijų iš R. Žemaitaičio apie pasitraukimą nesulaukė.

„Mes nenorime, kad „Nemuno aušra“ išeitų iš koalicijos. Jei Remigijus Žemaitaitis mano kitaip – kol kas jokių indikacijų iš jo negavau. Galiu daryti prielaidą, kad jis irgi nenori išeiti“, – teigė paskirtoji premjerė.

 Jei kažkas galvoja, kad tai išgąsdins – tai mūsų negąsdina. 

„Matau šios koalicijos prasmę. Mes jau dėliojamės darbus, matau bendrą mūsų darbą. Todėl emociniai pasakymai... Nežinau, net nenoriu jų vertinti. Šiai dienai Remigijus Žemaitaitis kartu su frakcija turi ramiai viską apsvarstyti ir pateikti sprendimą. Tikiuosi, kad galėsime startuoti su pilna Vyriausybė sudėtimi“, – sakė I. Ruginienė.

Pripažino, kad Ž. Vaičiūnas būtų stipresnis kandidatas

„Aušriečiams“ į energetikos ministrus siekiant paskirti teisininką Mindaugą Jablonskį, I. Ruginienė neslepia – iki šiol šiai ministerijai vadovavęs  Žygimantas Vaičiūnas būtų kur kas geresnis kandidatas. Politiniuose užkulisiuose kalbama, kad labai panašiai mąsto ir būtent tokios kandidatūros nori Prezidentūra.

„Ž. Vaičiūnas turi daugiau patirties šiame sektoriuje. Čia net nevertintini dalykai“, – sakė paskirtoji premjerė.

Visgi, jos teigimu, šiuo metu žodį dėl šios ministerijos likimo turi tarti prezidentas.  

„Reikia sulaukti prezidento nuomonės. Ne kartą sakiau, kad Vaičiūnas yra nuostabus specialistas. Kiek man teko su juo dirbti Vyriausybėje, problemų aš tikrai nejaučiau ir negirdėjau. Vaičiūnas buvo geras ministras. Šiai dienai reikia sulaukti prezidento nuomonės. Oficialios kol kas nėra“, – apibendrino I. Ruginienė.

Naujienų portalas „Lrytas“, remdamasis šaltinių duomenimis, penktadienį paskelbė, jog prezidentas Gitanas Nausėda atmetė „Nemuno aušros“ kandidatus į energetikos ir aplinkos ministrus Mindaugą Jablonskį ir Povilą Poderskį. Anot portalo, paskirtoji premjerė I. Ruginienė apie tai buvo informuota jau ketvirtadienio vakarą.

Tiesa, šalies vadovo Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas Eltai teigė, jog galutinis sprendimas šiuo klausimu dar nėra priimtas – kandidatų į ministrus likimai turėtų paaiškėti kitos savaitės pradžioje.

Kaip skelbta anksčiau, ketvirtadienį  „Nemuno aušros“ lyderis R. Žemaitaitis teigė, jog jei partijos deleguoti kandidatai nebus paskirti ministrais, „aušriečiai“ gali trauktis iš valdančiosios koalicijos – darbą turėtų tęsti mažumos Vyriausybė.

ELTA primena, kad savaitės pradžioje prezidentas G. Nausėda patvirtino nepilnos sudėties Ministrų kabinetą. Kol kas liko nepaskirti energetikos ir aplinkos ministrai.

„Aušriečiai“, kuriems priklauso šios ministerijos, į energetikos ministrus deleguoja M. Jablonskį, o į aplinkos ministrus – iki šiol šiai ministerijai vadovavusį P. Poderskį.

Prezidentas su šiais kandidatais buvo susitikęs trečiadienį.

I. Ruginienė svarstytų J. Sabatausko skyrimą

Seimo pirmininkui svarstant galimybę į Konstitucinio Teismo (KT) teisėjus kitąmet teikti socialdemokratą Julių Sabatauską, paskirtoji premjerė I. Ruginienė sako, kad ją labiau tenkintų nepriklausomas kandidatas, tačiau žada partietį svarstyti.

Naujasis parlamento vadovas Juozas Olekas šią savaitę pareiškė, kad tarp jo svarstomų teikti kandidatų yra J. Sabatauskas. Kitų kandidatų politikas neįvardijo, nors tvirtino, kad jų yra.

Interviu BNS I. Ruginienė penktadienį teigė turinti geriau įsigilinti į klausimą ir gauti daugiau informacijos, siekiant priimti sprendimą.

„Aš nesu įsigilinus į tą procesą ir į pačią skyrimo tvarką. Man reikėtų pasižiūrėti pačius kriterijus, galų gale, pirmiausiai Julius turėtų būti pateiktas. Bet Julių vertinu kaip tikrai labai rimtą teisininką ir jis tą demonstravo ne vieną kartą“, – kalbėjo ji.

KT sudaro devyni teisėjai, kas trejus metus jis atnaujinamas trečdaliu. Šis atnaujinimas turi įvykti kitų metų pavasarį.

Juos skiria Seimas. Po kandidatą pateikia prezidentas, Seimo pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.

Pasak I. Ruginienės, „kuo labiau nepriklausomas kandidatas būtų, tuo būtų geriau“, tačiau renkantis reikia vertinti visumą.

„Jeigu tikrai yra stiprus išorinis kandidatas, kurį gali pasirinkti, tai aš tikrai teikčiau turbūt prioritetą jam. Bet jeigu tokio nėra, tai tada, matyt, reikia tas paieškų ribas labiau praplėsti“, – kalbėjo ji.

Pats J. Sabatauskas teigė dar nesulaukęs siūlymo kandidatuoti, tačiau neatmetė galimybės jo sulaukus tokią galimybę svarstyti.

Naujienų portalas „15min“ ketvirtadienį pranešė, jog prezidentas Gitanas Nausėda į KT teisėjus svarsto siūlyti Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentą, konstitucinės teisės ekspertą Vaidotą Vaičaitį.

KT įstatyme numatyta, kad šio teismo teisėju gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos pilietis, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip dešimties metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažą.