Seimui siūloma priimti rezoliuciją, kuria raginama Rusijos Federacijos veiksmus Ukrainoje pripažinti genocidu ir įsteigti Specialųjį Tarptautinį Baudžiamąjį Tribunolą Rusijos agresijos nusikaltimui ištirti.

Dokumento projektą pirmadienį įregistravo Seimo nariai Paulius Saudargas, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Ingrida Šimonytė, Laima Liucija Andrikienė, Gabrielius Landsbergis, Laurynas Kasčiūnas,  Ieva Pakarklytė, Giedrius Surplys, Saulius Skvernelis, Eugenijus Gentvilas, Andrius Mazuronis ir kiti parlamentarai.

Anot rezoliucijos  projekto, Lietuvos Seimas pripažįsta Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų ir jos politinės bei karinės vadovybės vykdomą ginkluotą pilno masto agresiją – karą – prieš Ukrainą, prasidėjusią 2022 m. vasario 24 d., ukrainiečių tautos genocidu.

Lietuvos parlamentarai ketina paraginti Jungtines Tautas, Europos Parlamentą, Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją, ESBO Parlamentinę Asamblėją, NATO Parlamentinę Asamblėją, užsienio šalių parlamentus ir vyriausybes pripažinti Rusijos Federacijos vykdomą Ukrainos tautos genocidą, karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui bei siekti atsakomybės už šiuos nusikaltimus.

Rezoliucijos projektą parengę Seimo nariai pasisako už tai, kad „suvienytomis tarptautinės bendruomenės pastangomis ir remiantis istorijoje žinomais precedentais (Niurnbergo, Tokijo, Siera Leonės ir kiti specialieji tribunolai) būtų įsteigtas Specialusis Tarptautinis Baudžiamasis Tribunolas Rusijos agresijos nusikaltimui prieš suverenią Ukrainą ištyrimui ir įvertinimui bei kaltųjų patraukimui atsakomybėn“.

Dokumente planuojama pareikšti, kad Lietuvos Respublika neapsiribos 2022 m. vasario 28 d. pateiktu ieškiniu Tarptautiniam Baudžiamajam Teismui ir aktyviai dalyvaus Specialiojo Tribunolo steigimo procese, remdama Ukrainos pastangas kartu su tarptautinėmis organizacijomis ir kitomis valstybėmis įsteigti legitimų ir platų aukščiausio lygio politinį pritarimą turintį tribunolą.

„Teisingumas bus įvykdytas tik tada, kai atsakomybėn bus patraukti Rusijos valstybės vadovai ir kiti aukščiausiojo rango nusikaltimų vykdytojai bei tiesioginiai vykdytojai“, – sakoma rezoliucijos projekte.

Dokumento autoriai mano, kad Specialusis Tribunolas turėtų turėti galią išduoti tarptautinius arešto orderius ir nebūtų apribotas valstybės imuniteto arba valstybių ir vyriausybių vadovų bei kitų valstybės pareigūnų imuniteto.

Savo rezoliucija Seimas ketina kreiptis į kitas valstybes, kad jos pasinaudotų universaliosios jurisdikcijos principu, tiriant ir patraukiant baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimus žmoniškumui, genocido ar karo nusikaltimus, padarytus už jų teritorijos ribų.

„Rusijos Federacija, kurios karinės pajėgos sąmoningai ir sistemingai renkasi bombardavimo taikiniais civilinius objektus, yra terorizmą remianti ir vykdanti valstybė“, – konstatuojama  rezoliucijos projekte.

Jame reiškiamas įsitikinimas, kad Rusijos Federacijos pradėto karo pagrindinis tikslas yra Ukrainos tautos ir jos tapatybės naikinimas bei jos teisės į nepriklausomą vystymąsi paneigimas.

„Baudžiamosios veikos pagal tarptautinę teisę, ypač Konvencijos dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį nuostatas, apima genocidą, susitarimą vykdyti genocidą, tiesioginį ir viešą kurstymą vykdyti genocidą, pasikėsinimą vykdyti genocidą, bendrininkavimą vykdant genocidą“, – pabrėžiama rezoliucijos projekte.

Jame pažymima, kad Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų įvykdyti nusikaltimai apima: masinius Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų ir samdinių vykdomus karo nusikaltimus Ukrainos teritorijoje (ypač Bučos, Irpinės, Mariupolio, Borodiankos, Hostomelio miestuose ir daugelyje kitų Ukrainos gyvenviečių), siekiant visiškai ar iš dalies sunaikinti ukrainiečių tautą, palaužiant jos dvasią, žudant jos narius ištisomis šeimoms, įskaitant vaikus, grobiant juos, kankinant, prievartaujant, žaginant, tyčiojantis iš nužudytųjų ir nukankintųjų kūnų.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen neabejoja, kad antradienį Seimas priims šią rezoliuciją dėl Ukrainoje vykdomo genocido bei tarptautinio baudžiamojo tribunolo steigimo, kad „baudžiamojon atsakomybėn būtų patraukti asmenys, vykdę jį ar karo nusikaltimus bei padarę nusikaltimus žmoniškumui“.

Šį dokumentą planuojama priimti Lietuvos Seime viešint Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininko pavaduotojai Olenai Kondratiuk.