S. SKVERNELIO VYRIAUSYBĖ BE MOTERŲ ĮVERTINTA NEIGIAMAI

Nuo gruodžio Sauliaus Skvernelio Vyriausybė yra be moterų, o balandžio mėnesį patvirtinus paskutinį ministrą Kęstutį Mažeiką tapo aišku, kad Vyriausybė bus vien vyriška.

Kaip parodė naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ balandžio 12-26 dienomis vykusi apklausa, tai, kad dabartinėje Vyriausybėje nėra nė vienos moters ministrės poste daugiau nei pusė (53 proc.) suaugusių šalies gyventojų vertino neigiamai, 20 proc. mato tai labai neigiamai, o 33 proc. - greičiau neigiamai. Apklausa taip pat rodo, kad 63 proc. moterų šį faktą vertina neigiamai ir 19 proc. teigiamai.

Anot „Baltijos tyrimų“ sociologo Romo Mačiūno, tokius visuomenės įvertinimus galima paaiškinti pastaruoju metu gaja viešąja nuomone, kad moterų valdžioje buvimas vertintinas labiau teigiamai nei neigiamai. Tad Vyriausybė, sudaryta vien iš vyrų, neatmeta tokio galimybės sociologas, galėjo tapti veiksniu, kodėl premjeras S. Skvernelis Prezidento rinkimuose atsiliko nuo Gitano Nausėdos ir Ingridos Šimonytės.

„Visumoje požiūris į tai, kad moterys turėtų aktyviai dalyvauti politikoje ir valdyme pastaruoju metu yra daugiau teigiamas nei neigiamas. Lyginant pokyčius per 20 metų - jie tikrai dideli. Ypač tą paskatino Dalios Grybauskaitės valdymas, taip pat Ingridos Šimonytės dalyvavimas politikoje. (...) (Vyriausybė be moterų - ELTA) niekaip nebuvo faktas, galėjęs padėti pritraukti daugiau balsų už S. Skvernelį. Netgi kai kurie žingsniai, kurie buvo kampanijoje, tą problemą pastiprino. Į komandą įtrauktos trys gerai žinomos moterys vėliau geriausiu atveju sėdėjo kaip fonas televizijos laidose. Manau, kad tai suveikė neigiamai“, - sakė sociologas R. Mačiūnas.

Į komandą įtrauktos trys gerai žinomos moterys vėliau geriausiu atveju sėdėjo kaip fonas televizijos laidose. Manau, kad tai suveikė neigiamai.

„Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa parodė, kad ketvirtadalis (26 proc.) apklaustųjų tik vyrišką Vyriausybę įvertino teigiamai (3 proc. labai teigiamai ir 23 proc. greičiau teigiamai). Penktadalis (21 proc.) respondentų neturėjo nuomonės ar neatsakė į šį klausimą.

Sociologas R. Mačiūnas taip pat tikina, kad tokia situacija Vyriausybėje ne tik kad galimai atėmė moteriškus balsus, tačiau kartu nepridėjo ir vyriškų. Apklausos rodo, kad 35 proc. vyrų situaciją mato teigiamai, kai tuo tarpu neigiamai - 7 proc. daugiau, 41 proc.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu atlikta apklausa taip pat parodė, kad vyriškos Vyriausybės palaikymas ar nepalaikymas siejamas ir su tam tikru kandidatu. Apklausos duomenimis, 55 proc. respondentų, ketinusių balsuoti už S. Skvernelį, šį faktą įvertino teigiamai, neigiamai - 28 proc. Tuo metu 75 proc. apklaustųjų, ketinusių balsuoti už I. Šimonytę, tokią situaciją įvertino neigiamai, 12 proc. - teigiamai.

„Jei dalis rinkėjų, ypač moterų, galėjo kažkiek svarstyti rinktis S. Skvernelį ar I. Šimonytę, šitas veiksnys (Vyriausybės sudėtis - ELTA) galėjo būti ir lemiamas. Tai daugiau galėjo pridėti Šimonytei balsų nei Skverneliui“, - sakė R. Mačiūnas.

Sociologo R. Mačiūno manymu, retas klausimas visuomenėje, kuriame neigiamas vertinimas yra toks ryškus kaip šiuo atveju.

„Realiai tik ketvirtadalis priima tai kaip teigiamą dalyką, o daugiau nei pusė vertina neigiamai. Nepasakę nuomonės irgi neprisideda prie teigiamų vertinimų. Klausimas yra gana ryškiai nepalankiai vertinamas“, - sakė sociologas.

ELTA primena, kad šiuo metu Lietuva yra vienintelė šalis visoje ES, neturinti nė vienos moters Vyriausybėje.

Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardužiuvienė situaciją vadina apmaudžia ir tvirtina, kad moterų atstovavimas politikoje yra ir demokratijos, visos visuomenės atstovavimo klausimas, nes moterys sudaro daugiau nei pusę (54 proc.) Lietuvos gyventojų.

Premjeras S. Skvernelis yra teigęs, kad dėl tokios situacijos yra esą kaltas ne jis, o buvusių teisingumo ir švietimo ir mokslo ministrių darbu suabejojusi prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Šiai Vyriausybei pradėjus darbus buvo trys moterys, dėl įvairų priežasčių ir iniciatyvų jų neliko. Noriu priminti istoriją su Milda Vainiute, tuomete teisingumo ministre - kas iniciatyvas pradėjo tokias rodyti? Noriu priminti ir tą pačią Jurgitą Petrauskienę“, - LRT Radijui yra sakęs premjeras.

Vyriausybės vadovas, paklaustas ar, jo nuomone, nėra kompetentingų moterų, galėjusių užimti atleistų ministrių vietą, tvirtino, kad prezidentei atmetus jo teiktą Irmos Gudžiūnaitės kandidatūrą į Aplinkos ministerijos vadovus, norinčiųjų užimti tokus postus beveik nebeliko.