Jis žurnalistams trečiadienį taip pat sakė dvejojantis, ar reikėtų numušinėti orlaivius prieš tai jų tiesiogiai neidentifikavus.

„Jeigu praplėsti laisvę veikti arba mažinti grandinėje derinamą sprendimo priėmimą, (...) neidentifikavus vaizdinėmis priemonėmis, aš labai abejočiau, ar taip jau lengva ranka galima tą daryti“, – kalbėjo E. Sabutis.

Savo dvejonę jis iliustravo teoriniu pavyzdžiu, kai ultralengvasis lėktuvas, patyręs GPS trikdžius, atsiduria Baltarusijos teritorijoje, sutrinka jo ryšio priemonės ir atgal į Lietuvą įskristi bandantį orlaivį kariuomenė priima sprendimą numušti.

Susisiekimo ministras sakė, kad apie laikiną oro erdvės uždarymą tam tikruose koridoriuose „galima kalbėti ir vertinti“, o sprendimą tai daryti, E. Sabučio manymu, ir dabar gali priimti kariuomenės vadas.

Vis tik ministras pabrėžė, kad ir dalies oro erdvės neįmanoma uždaryti skubiai ir kariuomenei šio sprendimo nederinant su kitomis institucijomis.

„Aš manau, kad tą jis (kariuomenės vadas – BNS) galėtų padaryti, bet tik esant tam atitinkamoms sąlygoms. Ir jeigu tai būtų ribotoje erdvėje skelbiama neskraidymo zona, tarkime, pasienyje, kur išvis negalima būtų skraidyti, arba būtų paskelbta karo padėtis“, – kalbėjo E. Sabutis.

„Tada taip, suprantu, kad jis tai galėtų daryti, bet tai daryti šiandien, už valandos, priima sprendimą ir uždaro oro erdvę, to išvis neįmanoma padaryti. Nei už valandos, nei už dviejų, nes tuo metu visur Lietuvoje skraido civilinė aviacija“, – pridūrė ministras.

Kaip rašė BNS, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė antradienį teigė, kad rengiamas teisinis reguliavimas, kuris leis „žaibiškai ir efektyviai“ uždaryti tam tikrus oro erdvės koridorius ir juose atlikti naikinimą nekenkiant civiliniams objektams.

Dovilė Šakalienė / D. Labučio/ELTOS nuotr.

Karinių oro pajėgų vadas Antanas Matutis sakė, jog šis reguliavimas, prie kurio jau dirbama kelis mėnesius, susijęs su tam tikrų įgaliojimų keitimu ir suteikimu kariuomenės vadui, kad būtų galima lengviau reaguoti į oro grėsmes.

E. Sabutis pažymėjo, kad apie konkretų oro erdvės ar jos dalies uždarymą su Krašto apsaugos ministerija šiuo metu nediskutuojama, nes tam reikalingas specialus režimas, kaip ekstremalios, karo padėties, kurio šiuo metu nėra.

„Yra įvairių režimų ir jų tikrai laikomasi, o kaip reaguoti į įskrendančius neatpažintus objektus (...) pirmiausia turi kariuomenė, dirbdama su kitomis institucijomis“, – kalbėjo susisiekimo ministras.

Kaip rašė BNS, liepos 28 dienos rytą galimai iš Baltarusijos įskridęs nenustatytas bepilotis kurį laiką skraidė Lietuvoje. Jo rasti kol kas nepavyko. Manoma, kad orlaivis nukrito.

Apie šį droną pareigūnams pranešė garso pažadinti gyventojai, nors kariuomenės vadas pirmadienį Klaipėdoje žurnalistams teigė, kad kariuomenė dar Baltarusijos teritorijoje fiksavo artėjantį objektą.

Išlieka neaišku, ar būtent šis objektas vėliau buvo pastebėtas gyventojų.

Reaguojant į šio ir „Gerbera“ drono įskridimą liepos pradžioje, kaip antradienį pranešė kariuomenė, arčiau Baltarusijos pasienio perdislokuotas oro gynybos bataliono padalinys.

Tuo metu Krašto apsaugos ministerija žadėjo spartinti su oro erdvės stebėjimo sistemomis susijusius įsigijimus, esant reikalui neutralizuoti dronus mobiliais vienetais, apginkluotais signalų blokavimo priemonėmis, kulkosvaidžiais.