Susitikimo metu daug dėmesio skirta tiek Vokietijos brigados perkėlimui į Lietuvą, tiek pramoninio bendradarbiavimo plėtrai, ypač vystant bendrus projektus su Vokietijos gynybos sektoriaus įmonėmis Lietuvoje.

D. Šakalienė pabrėžė, kad Vokietija išlieka viena pagrindinių Lietuvos partnerių gynybos srityje –  šiuo metu Lietuvos įsigijimai iš Vokietijos viršija 2 mlrd. eurų.

„Strateginis mūsų valstybių bendradarbiavimas jau dabar keičia šio regiono saugumo architektūrą. Daugiau kaip 2 milijardų eurų vertės įsigijimai, Vokietijos brigados perkėlimas į Lietuvą ir didžiausias karinės infrastruktūros projektas šalies istorijoje – tai kryptingai kuriama atgrasymo ir kolektyvinio atsako sistema, paremta aiškiu realios grėsmės suvokimu“, – KAM pranešime spaudai cituojama ministrė.

„Šalia to plečiame pramoninį bendradarbiavimą su Vokietijos įmonėmis „Rheinmetall“ ir KNDS Lietuvoje – tai ne tik stiprina mūsų technologinį pajėgumą, bet taip pat yra puiki galimybė Europai diversifikuotis, kurti saugias tiekimo grandines ir realų operacinį sąveikumą. Ši partnerystė tampa praktiniu modeliu, kaip gynybinis bendradarbiavimas virsta ilgalaike Europos karine galia“, – tęsė D. Šakalienė.

D. Šakalienės ir L. Klingbeil susitikimo metu didelis dėmesys buvo skirtas ir pramoniniam šalių bendradarbiavimui.

Anot KAM, ir vystomas bendradarbiavimas su bendrove „Rheinmetall“ dėl visos amunicijos ir sprogmenų gamybos grandinės kūrimo Lietuvoje, taip pat tęsiamos diskusijos su KNDS dėl techninės priežiūros ir logistinės bazės įkūrimo, aptarnaujant tiek Vokietijos, tiek Lietuvos ginkluotąsias pajėgas.

Pokalbio metu buvo aptarta ir pažanga įgyvendinant sprendimą dėl Vokietijos brigados nuolatinio perkėlimo Lietuvoje.

Planuojama, kad visa svarbiausia infrastruktūra – štabas, techninės priežiūros centrai, kareivinės, medicinos punktas, valgykla – bus pastatyta iki 2027 m. pabaigos, o likę objektai (sporto infrastruktūra, sraigtasparnių aikštelės ir kt.) – iki 2028 m. vidurio. Tai – didžiausias karinės infrastruktūros plėtros projektas Lietuvos istorijoje, kurio bendra vertė siekia apie 2,2 mlrd. eurų.

Susitikime taip pat buvo aptarta Europos Sąjungos gynybos politika ir finansavimo iniciatyvos. Lietuva remia tokias ES iniciatyvas kaip „ReARM Europe“, „SAFE“ fondas ir „White Paper for European Defence Readiness 2030“, pabrėždama jų spartaus įgyvendinimo būtinybę. Lietuvos Vyriausybė planuoja aktyviai naudotis šiais instrumentais, taip pat pasitelkti fiskalinio lankstumo priemones, kad dar aktyviau sustiprintų šalies gynybos pajėgumus.

Kaip pranešė KAM, pokalbio metu įvertinti ir NATO viršūnių susitikimo Hagoje rezultatai. D. Šakalienė akcentavo, kad stiprus transatlantinis ryšys ir augantis įsipareigojimas didinti gynybos finansavimą yra būtini atsakant į Rusijos keliamas grėsmes.

Diskusijoje apie paramą Ukrainai ministrė D. Šakalienė pasveikino Vokietijos sprendimą perduoti Ukrainai „Patriot“ sistemas bei padėkojo už reikšmingą indėlį į Išminavimo koalicijos fondą. Ministrė taip pat pažymėjo, kad Lietuva planuoja aktyviai prisidėti prie „Coalition of the Willing“ veiklos.