Praėjusią savaitę Seime pateikti penki Rinkimų kodekso pakeitimai projektai. Pirmąjį barjerą parlamente įveikusios pataisos toliau bus svarstomos komitetuose.

Pritarimo sulaukė socialdemokrato Antano Nedzinsko pataisa, kad rinkimų užstatas politinei organizacijai ar kandidatui Seimo rinkimuose būtų grąžintas tik priėmus iškovotą mandatą.

Už tai balsavo 83 parlamentarai, prieš buvo trys, susilaikė 11 politikų.

A. Nedzinskas projektą registravo po to, kai pernai po Seimo rinkimų mandato atsisakė keturi išrinkti parlamentarai: socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė, buvęs konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis, demokratas Virginijus Sinkevičius ir „valstietis“ Aurelijus Veryga.

Projektą svarstant Seimo salėje politikas pripažino, kad jeigu jo pataisa jau būtų galiojusi per praėjusius parlamento rinkimus, Lietuvos socialdemokratų partija užstato nebūtų atgavusi.

Ar tai, kad socialdemokratų pirmininkė V. Blinkevičiūtė, pažadėjusi, jog eis į premjerus, kitaip tariant, apgavo visus rinkėjus ir nėjo, tai dėl to jūs inicijuojate šį įstatymo projektą? Gal tai ir bus problemos išsprendimas, kad daugiau tokių dalykų nebūtų?“ – teiravosi liberalė Edita Rudelienė.

A. Nedzinskas tvirtino tenorįs suvienodinti reikalavimus kandidatams, dalyvaujantiems rinkimuose.

„Jeigu savivaldos rinkimuose žmogus atsisako mandato, tuomet jam užstatas negrąžinamas. Šiuo atveju mano noras yra, kad ta tvarka būtų suvienodinta“, – sakė jis.

Konservatoriaus Jurgio Razmos teigimu, sankcija mandatų atsisakantiems politikams turėtų galioti.

„Manau, kad logiškas kolegos pasiūlymas, nes jeigu kandidatas, būdamas sąraše, vilioja rinkėjus savo autoritetu, o paskui atsisako, tai vis dėlto yra tam tikra rinkėjų apgavystė. Kažkokia sankcija turi būti. Manau, kad ta sankcija – užstato netekimas – tikrai nėra per didelė ir atitinka tokio netinkamo kandidato veikimo mastą“, – tvirtino jis.

Teistos partijos turėtų prisipažinti

Pritarimo po pateikimo sulaukė ir trijų parlamentarų projektas, kuriuo rinkimuose norinčios dalyvauti partijos ir politiniai komitetai būtų įpareigoti nurodyti, jeigu buvo nuteisti.

Už šį siūlymą balsavo 76 Seimo nariai, prieš buvo septyni,16 susilaikė.

Pataisos iniciatorių Artūro Zuoko, Vitalijaus Šeršniovo ir Mato Maldeikio teigimu, tai suteiks daugiau skaidrumo į rinkimų procesui.

Pagal projektą, politinė organizacija privalėtų Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikti dokumentą, ar Lietuvos arba užsienio valstybės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu buvo pripažinta kalta dėl nusikalstamos veikos padarymo, nepaisant to, ar teistumas išnykęs arba panaikintas, nurodyti už ką buvo nuteistas, kokia bausmė skirta.

Informacija apie politinės organizacijos teistumą turėtų būti nurodyta VRK leidžiamame jos keliamo kandidato plakate, taip pat plakate su jos keliamų kandidatų sąrašu.

Jeigu nuo nuosprendžio įsiteisėjimo būtų praėję daugiau kaip dešimtmetis, teistumo faktas rinkimų plakatuose nebūtų nurodomas.

Teistumo nenurodymą siūloma laikyti šiurkščiu Rinkimų kodekso pažeidimu.

Anksčiau korupcijos bylose yra nuteistos Darbo partija, Liberalų sąjūdis, partija „Tvarka ir teisingumas“.

Pritarimo sulaukė ir Mišriai Seimo narių grupei priklausančio Viktoro Fiodorovo pataisa, kad renkant parašus už kandidatus, parašų lape rinkėjui nereikėtų nurodyti savo gimimo datos, o parašus rinkusiam asmeniui – gyvenamosios vietos.

Be to, nustačius, kad tas pats rinkėjas už tą patį kandidatą pasirašė kelis kartus, būtų įskaitomas pirmas jo parašas.

Dabar tokiu atveju neįskaitomi visi parašai.

Šį projektą po pateikimo palaikė 79 Seimo nariai, prieš buvo šeši, susilaikė 17 politikų.

Užsienio lietuviams kartelės nenuleido

Tačiau svarstydami Rinkimų kodekso pakeitimus parlamentarai nesutiko sumažinti Seimo rinkimų kartelės Pasaulio lietuvių apygardoje.

Už tai balsavo 34 Seimo nariai, prieš – 45, susilaikė 17 parlamentarų.

Šį siūlymą teikusi konservatorė Dalia Asanavičiūtė, į parlamentą išrinkta Pasaulio lietuvių apygardoje, tvirtino, kad dabar šiai apygardai taikomi didesni reikalavimai nei rinkimų apygardoms, esančioms Lietuvoje.

„Čia yra dvi neteisybės: ta žemutinė riba yra labai aukšta, antra, skaičiuojami balsavusieji, o ne prisiregistravusieji. Todėl šiuo projektu siūlau bent iš dalies suvienodinti, tai yra nustatyti tas grindis 0,9, arba 90 proc. vidutinės apygardos Lietuvoje, kad pasaulio lietuviai nenuogąstautų po kiekvienų Seimo rinkimų, jog dar po ketverių metų jie neturės tokios progos turėti savo atskirą apygardą“, – teigė ji.

Siūlyta nustatyti, kad Pasaulio lietuvių vienmandatė apygarda per Seimo rinkimus būtų sudaroma, kai balsavusių rinkėjų skaičius užsienyje yra didesnis kaip 0,9 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus.

Dabar Rinkimų kodekse numatyta, kad Pasaulio lietuvių apygarda sudaroma, kai prieš tai buvusiuose Seimo rinkimuose užsienyje balsavusiųjų skaičius yra daugiau kaip 1,1 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus.

Tai reiškia, kad rinkimuose turi būti dalyvavę 10 proc. ir daugiau rinkėjų, palyginti su vienai apygardai vidutiniškai tenkančių rinkėjų skaičiumi.

Pavyzdžiui, 2020 metais per parlamento rinkimus užsienyje balsavo 38,4 tūkst. Lietuvos piliečių. Likus metams iki 2024 metų Seimo rinkimų VRK suskaičiavo, kad vienai apygardai Lietuvoje vidutiniškai tenka 34,2 tūkst. rinkėjų, todėl Pasaulio lietuvių apygarda buvo sudaryta.

Sprendimą sudaryti ar ne Pasaulio lietuvių apygardą VRK priima likus metams iki Seimo rinkimų.

Pernai po pirmojo Seimo rinkimų turo politikai nuogąstavo, kad Pasaulio lietuvių vienmandatė apygarda, kurioje balsuoja užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai, kituose Seimo rinkimuose gali būti panaikinta dėl per mažo balsavusiųjų skaičiaus.

Tačiau VRK suskaičiavus Seimo rinkimuose balsavusius unikalius rinkėjus Pasaulio lietuvių apygardoje, prognozuojama, kad po ketverių metų ši apygarda vėl galės būti sudaroma, jei smarkiai nesikeis rinkėjų skaičius Lietuvoje.

VRK duomenimis, pernai spalį pirmame arba antrame ture Pasaulio lietuvių apygardoje savo balsą atidavė iš viso 37 tūkst. 811 rinkėjų, ir šis skaičius yra truputį didesnis nei 2020 metų Seimo rinkimuose.

Sudarius Pasaulio lietuvių apygardą, Lietuvoje per Seimo rinkimus suformuojama 70 vienmandačių apygardų. Jeigu užsienyje gyvenantys lietuviai neturi savo apygardos, Lietuvoje sudaroma 71 apygarda.

Pagal Konstituciją, Lietuvoje 70 parlamentarų renkami daugiamandatėje apygardoje, tai yra pagal partijų sąrašus, ir 71 – vienmandatėse apygardose.

Praėjusią savaitę atmestas ir konservatoriaus Jurgio Razmos siūlymas, kad visi kandidatai privalėtų anketoje nurodyti, jeigu Konstitucinis Teismas buvo juos pripažinęs sulaužius priesaiką ir pažeidus Konstituciją, kai nuo tokio sprendimo yra praėję mažiau nei dešimtmetis.

Už projektą balsavo 31 Seimo narys, prieš – 51, susilaikė 20 politikų.