Paprastai pirmadieniais plenariniai posėdžiai nevyksta, šįkart posėdis surengtas siekiant laiku priimti mokesčių reformos įstatymų pakeitimus. 

Prieš šį nenumatytą posėdį Seimo Etikos ir procedūrų komisija dar nagrinės verslo skundą, kad Biudžeto ir finansų komitete svarstant su mokesčių reforma susijusius įstatymų pakeitimus buvo pažeistas Seimo statutas, nes parlamentarai nebalsavo dėl verslo siūlymų.

Daugiausia diskusijų kyla dėl pagrindinio būsto apmokestinimo bei trijų tarifų (20, 25 ir 32 proc.) GPM taikymo susumuotoms pajamoms.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pritarė, kad neatlygintinai ar lengvatine kaina iš darbdavio gautų akcijų nereikėtų išlaikyti tam tikrą laikotarpį, norint, kad jas parduodant būtų taikomas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas. Anksčiau komitetas buvo pritaręs penkerių metų terminui – dvigubai trumpesniam nei siūlė Vyriausybė. 

Komitetas praėjusią savaitę iš pradžių pajamų „lubas“, nuo kurių veiklą vykdant su verslo liudijimu pajamos būtų apmokestinamos 15 proc. tarifu, nuleido iki 20 tūkst. eurų, bet kitą dieną persigalvojo ir jas kilstelėjo iki 50 tūkst. eurų.

Vyriausybės teiktus NT mokesčio pakeitimus apsvarstęs Biudžeto ir finansų komitetas sutarė visiškai neapmokestinti pirmojo būsto. Tokios pačios pozicijos yra ir valdančiųjų koalicinė taryba.

Tačiau jau registruota pataisų, kuriomis socialdemokratai siūlo vis dėlto apmokestinti brangų pirmąjį būstą – vienais pakeitimais norima mokestį taikyti turtui, kurio mokestinė vertė viršytų 200 tūkst. eurų, kitomis – 450 tūkst. eurų.     

Biudžeto ir finansų komitete dirbanti socialdemokratė Rasa Budbergytė BNS teigė, kad 450 tūkst. eurų yra ta riba, dėl kurios galima tikėtis pritarimo pataisai. Pasak jos, siūlymui apmokestinti mažesnės vertės pagrindinį būstą parlamentarai nepritartų.

Vyriausybė siekė leisti savivaldybėms pačioms nustatyti neapmokestinamą pirmojo būsto vertę, vadinamąsias grindis ne žemesnes negu 10 tūkst. eurų, o virš jų planuota taikyti 0,1–1 proc. tarifus. 

Parlamentarai pritaria Vyriausybės iniciatyvai antrą ir paskesnį turtą apmokestinti nuo 50 tūkst. eurų: šią ribą viršijančiai turto vertei būtų taikomas 0,2 proc. tarifas, viršijančiai 200 tūkst. – 0,4 proc., viršijančiai 400 tūkst. – 0,6 proc., o viršijančiai 600 tūkst. – 1 proc. tarifas.  2 proc. mokestį tektų mokėti už turtą, brangesnį negu 1 mln. eurų.

Seime skinasi kelią ir pasiūlymas grįžti prie papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) taikymo šeimoms, auginančioms vaikus. Kad šios pataisos būtų priimamos drauge su Vyriausybės teikta mokesčių reformą, siūlymą nustatyti papildomą 1044 eurų per metus (87 eurus per mėnesį) NPD už kiekvieną vaiką ar įvaikį įregistravo „Nemuno aušros“ atstovai.

Anksčiau analogišką iniciatyvą tiekė prezidentas Gitanas Nausėda, jo pataisai po pateikimo Seimas pritarė. Vėliau, kai Seimą pasiekė mokesčių pakeitimai, šalies vadovas išreiškė lūkestį, kad papildomas NPD bus svarstomas kartu su reforma.

Finansų ministerijos teigimu, jei metinis papildomas NPD, nepriklausomai nuo tėvų pajamų rūšies, už kiekvieną vaiką būtų 1044 eurai, biudžetas, pirminiu vertinimu, netektų apie 87,9 mln. eurų per metus. Premjeras Gintautas Paluckas BNS nurodė, kad papildomas NPD galėtų būti taikomas nuo 2027 metų. 

Kaip rašė BNS, minėti projektai yra platesnės Vyriausybės siūlomos mokesčių pertvarkos dalis.

Siūlomi mokesčių pakeitimai numato dalies draudimo sutarčių apmokestinimą 10 proc., pelno mokesčio didinimą 1 proc. punktu iki 17 proc., pridėtinės vertės mokesčio lengvatinių tarifų pakeitimus (vietoj 9 proc. numatomas 12 proc.), lengvatos šildymui atsisakymą, vadinamojo cukraus mokesčio įvedimą.

Valdantieji priimti mokesčių pakeitimus tikisi šią savaitę.