SEIME Į PRIEKĮ JUDA INICIATYVA GRIEŽTINTI PAMOKŲ LANKOMUMO TVARKĄ

Seime į priekį juda Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) iniciatyva griežtinti pamokų lankomumą nustatančią tvarką.

Parlamentas šią savaitę 78 Seimo nariams balsavus „už“ ir keturiems susilaikius po svarstymo pritarė tokioms Švietimo įstatymo pataisoms. Dar liko paskutinis balsavimas dėl jų priėmimo.

Pataisos leistų ŠMSM patvirtinti bendrą mokyklos lankomumo užtikrinimo tvarkos aprašą, taip pat įstatyme būtų įrašoma nuostata, kad mokykla turėtų tą pačią dieną informuoti tėvus mokiniui neatvykus į mokyklą ar pamoką, jei apie tai nepraneša patys tėvai.

Buvusi švietimo ministrė konservatorė Jurgita Šiugždinienė teigė, kad pataisos leistų valstybės lygiu nustatyti bazinę pamokų lankomumo tvarką, nes šiuo metu saugikliai įsijungia tik mokiniui praleidus pusę pamokų. Pataisos buvo inicijuotos jos vadovavimo ministerijai laiku.

Vi­si su­pran­ta­me, kad ug­dy­mo ko­ky­bė, re­zul­ta­tai, pa­žan­ga la­bai stip­riai pri­klau­so ne tik nuo ug­dy­mo­si ap­lin­kos ir ki­tų da­ly­kų, bet taip pat ir nuo lan­ko­mu­mo.

„Vi­si su­pran­ta­me, kad ug­dy­mo ko­ky­bė, re­zul­ta­tai, pa­žan­ga la­bai stip­riai pri­klau­so ne tik nuo ug­dy­mo­si ap­lin­kos ir ki­tų da­ly­kų, bet taip pat ir nuo lan­ko­mu­mo. Šian­dien Lie­tu­vo­je lan­ko­mu­mą ga­li­ma pa­tei­sin­ti bet ko­kiu tė­vų raš­te­liu. Čia yra vie­na pro­ble­ma, nes kai vai­kai ne­lan­ko pa­mo­kų, tai ir jų pa­sie­ki­mai, ką ro­do ty­ri­mai, yra pras­tes­ni“, – sakė J. Šiugždinienė.

„Mes iš tik­rų­jų ne­ži­no­me, kur tuo me­tu yra vai­kas. Šian­dien sis­te­ma mums lei­džia tie­siog ig­no­ruo­ti kai ku­riuos da­ly­kus – tik esant 50 procentų pa­mo­kų ne­lan­ko­mu­mui įsijungia tam tik­ri me­cha­niz­mai ir mes pra­de­da­me aiš­kin­tis, o kur­gi tuo me­tu yra vai­kas ir ko­dėl jis ne­lan­ko pa­mo­kų“ – kalbėjo konservatorė.

Opozicinės demokratų frakcijos atstovė Laima Nagienė irgi siūlė balsuoti už pataisas, sakydama, kad šiuo metu tėvai gali net nežinoti, kad vaikai išėjo iš pamokų, nors juos patys atvežė į mokyklą.

„Aš iš tik­rų­jų esu už tai, kad in­for­ma­ci­ja pa­siek­tų tė­vus, nes yra bu­vę to­kių at­ve­jų ir ma­nau, kad kiek­vie­nas tu­ri­te pa­vyz­džių – at­ve­ža tė­vai į mo­kyk­lą, ta­čiau jis kiau­rai pro vie­nas duris įei­na, pro ki­tas iš­ei­na ir net ne­pa­sie­kia mo­kyk­los. Ne­aiš­ku, kur jis yra sa­vai­tę, dvi, ir auk­lė­to­jas ar mo­ky­to­jas gal­vo­ja, kad jis ser­ga, o iš tik­rų­jų iš­aiš­kė­ja, kad jis tie­siog pik­ty­biš­kai ne­lan­ko mo­kyk­los“, – kalbėjo L. Nagienė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, šiais mokslo metais iki kovo pabaigos 304 tūkst. 196 mokiniai praleido daugiau kaip 17 mln. pamokų, iš kurių beveik 4 mln. (20,95 proc.) pamokų nepateisintos.

Yra savivaldybių, kuriose nepateisintos pamokos sudaro apie 30 proc. nuo praleistų pamokų. Kai kurie mokiniai praleido per 500 nepateisintų pamokų. Vidutiniškai vienas mokinys praleido 57 pamokas.

Dėl ligos praleista daugiau kaip 11 mln. pamokų – tai sudaro 83,78 proc. nuo visų tėvų pateisinamų pamokų. Visgi ministerija pažymi, jog negalima vienareikšmiškai teigti, kad visos šios pamokos yra praleistos dėl mokinių ligos, nes yra atsisakyta medicininės pažymos, kuria praleistas pamokas dėl ligos pateisindavo gydytojai.