Ketvirtadienį parlamentarai po pateikimo pritarė atitinkamoms Baudžiamojo kodekso pataisoms – už balsavo 60 Seimo narių, prieš buvo dešimt, 17 susilaikė. Toliau projektą svarstys parlamentiniai komitetai.
Pataisas parengė ir registravo Seimo narė socialdemokratė Jūratė Zailskienė su grupe parlamentarų.
Ji teigė, kad šio projekto tikslas – užtikrinti aiškesnį ir proporcingesnį atsakomybės taikymą už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi.
„Dabartinės nuostatos nepakankamai atskiria atvejus, kada padaroma didelė, kada maža žala, todėl būtina sukurti aiškesnes sąlygas teisiniam, prevenciniam poveikiui“, – ketvirtadienį pristatymą projektą sakė J. Zailskienė.
Anot jos, dabartinis Baudžiamasis kodeksas sukuria prielaidas skirtingai vertinti nusikalstamą veiką ir priimti skirtingus nuosprendžius.
Bausmių diferencijavimas
Projektu siūloma diferencijuoti piktnaudžiavimo atvejus pagal padarytos žalos dydį.
Anot jo, jeigu pripažįstama, kad asmuo piktnaudžiavo tarnybine padėtimi arba viršijo įgaliojimus padarydamas žalos valstybei, savivaldybei už mažiau kaip 25 MGL (šiuo metu tai yra 1250 eurų), jis būtų baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Jeigu padaryta žala būtų nuo 25 MGL iki 250 MGL (12,5 tūkst. eurų), tokiam asmeniui grėstų bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.
Padarius didesnę žalą, teismas galėtų skirti baudą arba laisvės atėmimą iki septynerių metų.
Dabar Baudžiamasis kodeksas numato, kad už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, baudžiama bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.
Projektu taip pat siūloma, kad teismas nebebūtų įpareigotas skirti viešųjų teisių atėmimo, kai nusikalstama veika padaryta piktnaudžiaujant jomis. Ši sankcija būtų taikoma tik tuo atveju, kai teismas padarytų išvadą, jog toks sprendimas yra proporcingas siekiant apsaugoti visuomenės interesus.
Be to, teismas skirtų draudimą eiti tik tas pareigas arba užsiimti ta veikla, kurias eidamas asmuo pripažintas padaręs nusikaltimą. Pavyzdžiui, jei nuteisiamas nusikaltimą padaręs meras, tai tik mero pareigų jis ir negalėtų kurį laiką eiti.
Dabar taikomas gerokai platesnis viešųjų teisių atėmimas – uždraudžiama tam tikrą laiką būti išrinktam arba paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas.
Ragino „praryti piliulę“ ir išeiti „į švaresnį būvį“
Konservatorius Jurgis Razma pataisas vadino ydingomis.
„Jau neseniai Aukščiausiasis Teismas pasistengė, kad su tuo įstatymo taikymo traktavimu gerokai sumažino atsakomybę. Dabar siūlomas lengvinimas tikrai, manau, yra netinkamas dalykas. Juoba, kad tarp įtariamųjų yra ne vienas partijos kolega, net Seimo narių turbūt yra, kurie buvo tarybos nariai ir teoriškai gal gali būti tokių bylų dalyviais“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė jis.
Anot J. Razmos, visuomenei gali susidaryti įspūdis, kad politikai rūpinasi savo kolegomis, „kurie pakliuvo į tas sudėtingas situacijas, kai neatsakingai teikė ataskaitas apie tarybos nariams skirtų išmokų naudojimą“.
„Reikia tą piliulę mums praryti ir išeiti į švaresnį būvį“, – teigė parlamentaras.
Demokratė Agnė Širinskienė atkreipė dėmesį, kad pagal pataisas neaišku, kokia atsakomybė grėstų už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, kai padaroma nefinansinė žala.
Generalinė prokurorė Nida Grunskienė yra sakiusi, kad pataisos dėl bausmių diferencijavimo yra skubotos ir neišdiskutuotos.
M. Sinkevičiaus pavyzdys
Vadinamosiose čekiukų bylose nuteisti ir teisiami įvairių partijų politikai, 2019–2023 metais ėję savivaldybių tarybų narių pareigas. Jie kaltinami klastoję dokumentus ir piktnaudžiavę, kad gautų kompensacijas už esą patirtas išlaidas einant pareigas.
Kaip skelbė BNS, teismai kaltais dėl to jau yra pripažinę ne vieną buvusį politiką. Tačiau praėjusią savaitę Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Jonavos rajono mero Mindaugo Sinkevičiaus byloje pareiškė, kad nors jis padarė nusižengimą, tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, ir bylą nutraukė.
M. Sinkevičius grįžo į pareigas, atstatė narystę Lietuvos socialdemokratų partijoje.
Tuo metu Kauno apygardos ir Apeliacinis teismai M. Sinkevičių buvo pripažinę kaltu dėl piktnaudžiavimo, dokumento suklastojimo ir turto pasisavinimo. Jam buvo skirta 12,5 tūkst. eurų bauda ir trejus metus uždrausta būti renkamam ar skiriamam į valstybės ir savivaldybės institucijų, įstaigų pareigas.
(be temos)