Komiteto nariai trečiadienį nubalsavo tiek prieš konservatoriaus Arvydo Anušausko, tiek prieš „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio projektą.

„Mano nuomone, reikėtų nepritarti abiem projektams, kurie pateikti“, – prieš balsavimą sakė pirmasis Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Juozas Olekas.

Anot jo, paviešinus prisipažinusiųjų pavardes laimėtų tie, kurie nebuvo geranoriški Lietuvos valstybei ir nuo jos nuslėpė savo slaptą bendradarbiavimą su Sovietų Sąjungos represine struktūra.

„Tie, kurie neatėjo ar tie, kurių agentūrinės bylos buvo išvežtos, jie dabar gali, sakyčiau, pasislapstydami, džiaugtis, kad jie nebus išviešinti“, – teigė J. Olekas.

Konservatorius Arvydas Pocius ragino gerai pasverti, kokią naudą gautų visuomenė, valstybė, jeigu tokių asmenų pavardės būtų paskelbtos, ir kokią žalą dėl to patirtų.

Konservatorė Ingrida Šimonytė atkreipė dėmesį, kad apie buvusį bendradarbiavimą prisipažino nedidelė dalis buvusių slaptų agentų, be to, šiuo metu jie yra itin garbaus amžiaus.

Tuo metu „valstietis“ Dainius Gaižauskas tvirtino, kad Lietuva neprivalo saugoti Sovietų Sąjungai dirbusių ir jos įslaptintų veikėjų.

Be to, jo duomenimis, pirmasis prisipažinusių buvusių KGB slaptų bendradarbių sąrašas yra dingęs.

„Pirmas prisipažinimas su sąrašu, žinome, kad yra dingęs, išvis, paskui buvo atkartota, atėjo jau ženkliai mažiau. Labai daug klaidų padaryta“, – teigė Seimo narys.

Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Vytautas Sinica tvirtino, kad šiuo atveju reikėtų kalbėti apie istorinį teisingumą. Be to, anot jo, Lietuvos valstybė įvykdė pirminį pažadą kurį laiką neviešinti prisipažinusiųjų pavardžių, 75 metų apsauga įrašyta jau baigiantis pirmajam įslaptinimo laikui.

Jis taip pat abejojo argumentais, kad paviešinus prisipažinusius asmenis Rusijos specialiosios tarnybos sužinos, kas iš Lietuvos gyventojų nuslėpė buvusį bendradarbiavimą su KGB, ir dėl to gali juos šantažuoti. Didelė dalis agentų bylų šiuo metu yra Rusijoje.

„Ar mes esame tikri, kad Rusija nieko nežino to, ką mes žinome?“ – klausė jis.

BNS skelbė, kad naujasis Valstybės saugumo departamento direktorius Remigijus Bridikis nepritarė siūlymui išslaptinti dalį prisipažinusių KGB bendradarbių, tame jis įžvelgė grėsmes atskleisti jautrią informaciją priešams.

A. Anušauskas siūlo iš įstatymo išbraukti, kad užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos yra įslaptinami 75 metams. Pagal jo projektą, pasibaigus įslaptinimo terminui pateiktos informacijos ir duomenų apie juos (KGB bendradarbius – BNS) naudojimo tvarką nustatytų Vyriausybės įgaliotos institucijos.

Anot R. Žemaitaičio projekto, turėtų būti paviešinti buvę KGB bendradarbiai, kurie šiuo metu yra valstybės politikai, pareigūnai, tarnautojai, teisėjai, žvalgybos pareigūnai, profesinės karo tarnybos kariai, valstybės ir savivaldybių įmonių, biudžetinių įstaigų ir šių juridinių asmenų struktūrinių padalinių vadovai, jų pavaduotojai, viešųjų įstaigų, kurių bent vienas iš steigėjų, dalininkų yra valstybė ar savivaldybė  ir jų struktūrinių padalinių vadovai ir jų pavaduotojai, viešosios informacijos rengėjai bei skleidėjai, politinių partijų nariai.

2000-ųjų vasario 1-ąją įsigaliojusiame įstatyme buvusiems KGB ir kitų sovietinių specialiųjų tarnybų darbuotojams bei slaptiems bendradarbiams leista prisipažinti ir registruotis specialioje komisijoje. Tuomet prisipažinusių buvusių slaptų KGB bendradarbių duomenys įslaptinti 15 metų, tai yra kol baigs galioti jų byloms suteikta slaptumo žyma.

Artėjant tam terminui, 2015 metų birželį, Seimas priėmė pataisą, kad duomenys apie prisipažinusius buvusius KGB bendradarbius bus slapta saugomi 75 metus.

Tačiau ir dabar galiojanti įstatymo norma negarantuoja absoliutaus slaptumo buvusiems KGB bendradarbiams.

Jeigu toks asmuo kandidatuoja į prezidentus, Seimo, savivaldybių tarybų narius, Vyriausybės narius, teisėjus ir prokurorus ar paskiriamas į šias pareigas, šis jo prisipažinimas nebelaikomas valstybės paslaptimi – apie tokį asmens biografijos faktą turi būti paskelbiama viešai.

Galimybė prisipažinti apie buvusį bendradarbiavimą su KGB buvo ir anksčiau – 1991–1992 metais, Aukščiausiosios Tarybos laikinajai komisijai.

Paskelbus savanoriško prisipažinimo terminą, Liustracijos komisijai apie bendradarbiavimą su slaptosiomis SSRS tarnybomis prisipažino 1589 asmenys.

Seime anksčiau buvo registruotos kelios įstatymo pataisos siekiant išslaptinti prisipažinusių buvusių KGB bendradarbių pavardes, tačiau tam nebuvo pritarta.