Susiginčijo dėl rinkimų tvarkos: kai kurios partijos norėtų susiaurinti merų galią | kl.lt

SUSIGINČIJO DĖL RINKIMŲ TVARKOS: KAI KURIOS PARTIJOS NORĖTŲ SUSIAURINTI MERŲ GALIĄ

  • 0

Lietuvos gyventojai merus jau du kartus išsirinko patys, bet Konstitucinis Teismas (KT) balandį paskelbė, kad tiesioginiai merų rinkimai negalimi. Jie turi būti įrašyti Konstitucijoje, o ne paprastame įstatyme kaip dabar, praneša LNK žinios.

Opozicija siūlo tiesiog papildyti Konstituciją ir palikti merų rinkimus tokius, kokie yra dabar. 

„Mūsų frakcija buvo priėmusi sprendimą remti merą, kuris išliktų toks kaip dabar – ir tarybos pirmininkų, ir tiesiogiai renkamu“, – sakė Seimo narė Agnė Širinskienė.

„Jeigu dabar tą įrašytumėme į Konstituciją ir įtvirtintumėme, savaime prieštaravimas ir dingtų“, – teigė Seimo narys Eugenijus Sabutis.

Nieko iš esmės nekeisti siūlo ir valdančioji Laisvės partija, kurios vienas lyderių – Remigijus Šimašius jau paskelbė, kad trečios Vilniaus miesto mero kadencijos nebesieks.

„Mums buvo priimtinas šis modelis, kuris dabar veikia“, – LNK žurnalistams kalbėjo Seimo narys Vytautas Mitalas.

Konservatoriai ir Liberalų sąjūdis siūlo ne tik parašyti Konstitucijoje, kad merai renkami tiesiogiai, bet kartu ir pakeisti merų įgaliojimus. „Čia bus didžiausias debatas – apie galias, apie funkcijas, apie mero santykį su Taryba ir kitomis institucijomis“, – sakė Seimo narys Andrius Vyšniauskas.

Pagal konservatorių pasiūlymą, meras negalėtų vadovauti iš skirtingų politinių jėgų sudarytai savivaldybės Tarybai – meras taptų vykdomosios valdžios atstovu, rūpintųsi ūkiniais miesto reikalais, o politinius klausimus spręstų Taryba.

„Meras turi būti stiprus. Jis turi būti vykdomosios valdžios vadovas, o Taryba – turėti savo atskirą politinę dinamiką“, – akcentavo A. Vyšniauskas.

Greta mero atsirastų ir nauja svarbi pareigybė – Tarybos pirmininkas. Meras perimtų funkcijas, kurias dabar savivaldybėse atlieka administracijos direktoriai. „Būtų galima galvoti apie administracijos direktoriaus funkcijų susiaurinimą“, – pridūrė Seimo narys.

Tokiems siūlymams nepritaria opozicija. „Meras taptų politinės valios vykdytoju, ką dabar atlieka administracijos direktorius“, – pabrėžė E. Sabutis.

Nepritaria ir Laisvės partija. „Čia ir yra tam tikras klausimas, nes dabar yra grėsmė merą visiškai atriboti nuo Tarybos, kad Taryba veiktų sau, o meras – sau“, – svarstė V. Mitalas.

Dabar savivaldybių administracijų direktoriais dažnai skiriami ne politikai, o verslo, vadybos specialistai. „Pareikščiau užuojautą visai Lietuvos visuomenei ir visoms taryboms, jeigu administracijos direktoriais priverstumėte dirbti ne specialistus, bet politikus, nes nei skaičių nepažintų, nei darbo sekos“, – įsitikinęs Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis.

Jeigu administracijos direktoriais priverstumėte dirbti ne specialistus, bet politikus, nes nei skaičių nepažintų, nei darbo sekos.

„Meras turėtų būti ne administracijos direktorius, o savivaldybės Tarybos vadovas, kuris formuotų politinį žingsnį, kuris tai, ką pažadėjęs, galėtų įgyvendinti“, – savo nuomonę išsakė Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis.

Seimo pirmininkė su Liberalų Sąjūdžio lyderiu Seime Eugenijumi Gentvilu lankėsi pas prezidentą – kalbėjo apie mero rinkimus. Anot Seimo pirmininkės, kadangi partijų nuomonės skiriasi, įmanomas vienintelis kompromisas – Konstituciją papildyti tik tuo, kad merai renkami tiesiogiai, o detalią tvarką ir merų įgaliojimus nustatyti įstatymais, kuriuos lengviau pakeisti.

„Būdas, kuris, matyt, turi didžiausią galimybę būti sprendimu, tai yra lakoniškas Konstitucijos keitimas numatant mero instituciją kaip tiesiogiai renkamą“, – kalbėjo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Anot jos, merų įgaliojimų peržiūrėjimas po KT išaiškinimo yra neišvengiamas. „Reikės nustatyti, peržiūrėti, permąstyti merų santykį su tarybomis – tai yra neišvengiama, tačiau tai jau galima padaryti įstatymu“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Konstitucinės teisės ekspertas, Vilniaus universiteto profesorius Egidijus Šileikis sakė, kad partijoms teks rasti ne tik visiems tinkamą kompromisą, bet ir pernelyg nesumenkinti tiesiogiai žmonių renkamo mero galių.

„Jis dėl to eina į darbą ir gauna darbo užmokestį kas dieną, skirtingai nuo kitų Tarybos narių. Tai, jeigu jis nėra vadovas, kodėl tarnautojai turėtų prisibijoti arba būti labai mandagūs su tuo, kuris nori jiems kažką pasakyti?“ – svarstė ekspertas. 

Jei Seimas Konstitucijos ir su merais susijusių įstatymų nepakeis iki kitų rinkimų, per dvejus metus automatiškai grįš senoji tvarka, kai merus paskirdavo partijos.

 

Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS