„Na, neslėpsiu, kad bendruomenė nėra džiaugsmingai nusiteikusi, kad derybos, kompromisų paieškos lėmė tokį rezultatą. Matyt, įprasta praktika yra tokia, kad vis tik partijos, laimėjusios rinkimus, sudariusios daugumą, formuoja kabinetą iš savo partijos deleguotų atstovų. Įprastai – partijos narių. Na, šita situacija šiek tiek unikali. Aišku, (yra – ELTA) paprotinė teisė dėl Užsienio reikalų ministerijos, bet aišku, atsirado dar ir Energetikos ministerija“, – antradienį žurnalistams Seime kalbėjo M. Sinkevičius.
„Žinote, socialdemokratų bendruomenė galbūt ir turi šiokių tokių nuoskaudų ir nebūtinai vien pozityviai sutinka šituos sprendimus, bet sau keliu klausimą ir kitą – ar tai yra netinkami, ar blogi, ar abejotini sprendimai Lietuvai? Aš šiais sprendimais neabejoju ir aš manau, kad jie yra tinkami. Todėl manau, kad ilgainiui visi sutiksime, kad taip ir yra, ir dėl to tų aistrų liks mažiau“, – pažymėjo jis.
M. Sinkevičius akcentavo, kad dėl Ž. Vaičiūno kompetentingumo ir profesionalumo abejonių nekyla.
„Aš manau, kad tai yra teisingas sprendimas valstybei“, – sakė jis, nesutikdamas, kad Energetikos ministerija tam tikra prasme atiteko Prezidentūrai, rėmusiai Ž. Vaičiūno kandidatūrą.
„Nesakyčiau gal taip, nes Žygimantas Vaičiūnas nėra prezidento partijos (...) narys. Aš manau, kad objektyvu būtų sakyti, kad prezidento noras išlaikyti energetiką valstybiškai profesionalaus, kompetentingo žmogaus rankose, užtikrinant energetiką kaip vieną iš mūsų šalies nepriklausomybės elementų, buvo išgirstas ir išpildytas“, – dėstė LSDP vadovas.
M. Sinkevičiaus teigimu, antradienį planuojamas nuotolinis LSDP valdybos posėdis, kurio metu bus kalbamasi, ar nauja energetikos ministro kandidatūra turėtų būti tvirtinama partijos prezidiume.
Pirmadienį pranešta, kad socialdemokratai su „Nemuno aušra“ keisis Kultūros ir Energetikos ministerijomis.
„Aušriečiai“ į kultūros ministro postą teikia bendrapartietį Ignotą Adomavičių į aplinkos ministrus – viceministrą Kastytį Žuromską. Tuo metu į energetikos ministrus socialdemokratai siūlo iki šiol ministerijai vadovavusį Žygimantą Vaičiūną.
Šiuo metu prezidento dekretu yra paskirta 12 ministrų iš 14.
Pakomentavo Juliaus Sabatausko kandidatūrą į KT teisėjus
Seimo pirmininkui Juozui Olekui į Konstitucinio Teismo (KT) teisėjus pasiūlius parlamentarą Julių Sabatauską, M. Sinkevičius teigia neįžvelgiantis grėsmės šios institucijos nepriklausomumui.
„Aš nematau grėsmės valstybės teisingumo ir teisės pamatams“, – Seime žurnalistams teigė M. Sinkevičius.
„Man dėl jo (J. Sabatausko – ELTA) kompetencijos klausimų nekyla“, – akcentavo jis.
Aš nematau grėsmės valstybės teisingumo ir teisės pamatams.
J. Sabatauskas yra ilgametis Lietuvos socialdemokratų partijos narys, į Seimą renkamas nuo 2000 m.
Visgi praeitos savaitės penktadienį J. Sabatauskas pranešė stabdantis savo narystę Lietuvos socialdemokratų partijoje (LSDP). Tačiau, tikino politikas, jei jo kandidatūrai į KT teisėjus Seime nebūtų pritarta, jis ir toliau dalyvautų partijos veikloje.
ELTA primena, kad į KT teisėjus teikiami TTK pirmininkas J. Sabatauskas, Vilniaus universiteto (VU) profesorius Haroldas Šinkūnas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjas Artūras Driukas.
KT sudaro 9 teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai.
Kas trejus metus Seimas paskiria tris KT teisėjus. Kandidatūras į KT teikia prezidentas, Seimo vadovas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.
Naujausi komentarai