Tai numatančias Seimo statuto pataisas įregistravo parlamento Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė Ligita Girskienė.
Joms pritarus, kiekvienas Seimo narys galėtų pasirinkti teisinį patarėją, kuris jam padėtų profesionaliai įvertinti rengiamų teisės aktų atitiktį Konstitucijai, galiojančiai teisei.
„Praktikoje Seimo nario veikla apima teisėkūros iniciatyvų rengimą, pasiūlymų dėl teisės aktų projektų teikimą, teisinių išvadų vertinimą, atstovavimą komitetų ir komisijų darbe. Todėl kvalifikuotos teisinės kompetencijos poreikis yra nuolatinis. Šiuo metu galiojantis reguliavimas tokios pareigybės aiškiai nenumato, nors realus darbo turinys reikalauja specializuotų teisinių žinių“, – sako iniciatyvos autorė L. Girskienė.
Pasak jos, šiuo metu reikalaujama, kad Seimo nario patarėjas turėtų aukštojo mokslo išsilavinimą. Teisinis išsilavinimas, anot L. Girskienės, nėra būtinas, nors pagal Seimo nario patarėjo pareigybės aprašymą jis rengia teisės aktų projektus ir pasiūlymus, analizuoja juos, rengia atsakymų projektus į prašymus ir skundus, taip pat privalo būti gerai susipažinęs su Konstitucija, įstatymais, Seimo statutu bei kitais dokumentais.
„Šios funkcijos savo turiniu atitinka kvalifikuoto teisinio darbo pobūdį, reikalauja teisės žinių bei gebėjimo taikyti teisės normas, tačiau galiojantis reguliavimas nenumato atskiros Seimo nario teisinio patarėjo pareigybės. Dėl to susidaro situacija, kai de facto vykdomos specializuotos teisinės funkcijos nėra aiškiai atspindėtos pareigybių struktūroje, o joms vykdyti nereikalaujama turėti teisinio išsilavinimo“, – sako L. Girskienė.
Tikimasi, kad pasiūlytas Statuto pakeitimas pašalins teisinį neapibrėžtumą dėl Seimo nario patarėjo pareigybės priskyrimo prie teisinių pareigybių, taip pat sudarys sąlygas į valstybės tarnybą pritraukti daugiau teisininkų.
„Dabar esantis teisinis neapibrėžtumas mažina motyvaciją prie Seimo nario politinio pasitikėjimo patarėjų komandos prisijungti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turintiems asmenims, siekiantiems dirbti teisinį darbą ir prisidėti prie teisėkūros procesų“, – sako L. Girskienė.
Galiojančiame Statute numatyta, kad kiekvienam Seimo nariui steigiamos jo pasirinkimu 2 arba 3 politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo – Seimo nario patarėjo ar padėjėjo – pareigybės. Jų pareiginėms algoms skiriama bendra lėšų suma yra vienoda, nepriklausomai nuo to, kiek darbuotojų talkininkauja parlamentarui. Seimo nariui, turinčiam specialiųjų poreikių, parlamento valdybos pritarimu gali būti steigiama viena papildoma – Seimo nario padėjėjo – pareigybė.
Seimo nario patarėjo pareigybės aprašyme nustatyta, kad šis valstybės tarnautojas turi turėti aukštąjį universitetinį arba aukštąjį koleginį išsilavinimą.
(be temos)
(be temos)
(be temos)