„Ne tik Lietuvai, bet ir europiečiams kyla klausimų, kaip tai veiks. Idėja gal ir graži, bet velnias slypi detalėse“, – Žinių radijui antradienį sakė A. Skaisgirytė.
Taikos taryba iš pradžių buvo sumanyta prižiūrėti karo nuniokoto Gazos Ruožo atstatymą, tačiau jos chartija, anot stebėtojų, neapriboja naujos įstaigos vaidmens vien tik šia palestiniečių teritorija.
JAV reikalauja už nuolatinę narystę taryboje sumokėti milijardą dolerių. į ją taip pat pakviesti ir autoritarinių šalių atstovai, pavyzdžiui, iš Rusijos ir Baltarusijos.
Anot A. Skaisgirytės, Taikos taryba primena naują tarptautinę organizaciją, bet „kokias tai formas įgis laikui bėgant, kol kas neaišku“.
„Neskubame, vertiname, žiūrime. Šiai dienai pasakyti, kad ne, ne, ne, mums netinka, būtų neracionalu“, – sakė prezidento patarėja.
„Pažiūrėkime, kaip tai veiks, ir jeigu gautume kvietimą, rimtai svarstytume, jungtis ar nesijungti“, – pridūrė ji.
Pasak pareigūnės, Lietuva kol kas kvietimo jungtis į tarybą negavo.
Prezidentas Gitanas Nausėda praėjusią savaitę naujienų portalui „15min“ tvirtino gavęs neoficialų kvietimą, o dėl jungimosi svarstys kartu su Šiaurės ir Baltijos šalių aštuonetu (NB8). Kai kurios šio bloko šalys jau pranešė į naują organizaciją nesijungsiančios.
D. Trumpas Taikos tarybos chartiją kartu su 20 šalių atstovais pasirašė praėjusią savaitę, kai viešėjo Pasaulio ekonomikos forume Davose.
Naujausi komentarai