„Tikrai nei Baltijos šalys, nei Lenkija nepritarė Minsko susitarimams. Čia A. Merkel pasakė visiškai tiesą. Mes tikrai nepritarėme. Mums neatrodė, kad tai yra teisingas kelias, kad tai kelias turintis perspektyvą. Kas vėliau istorijos eigoje paaiškėjo, kad eilinį kartą buvome teisūs“, – Žinių radijui antradienį sakė A. Skaisgirytė.
„Žinoma, kad buvusi Vokietijos kanclerė, kuri tuo metu gana aktyviai dalyvavo visame procese, matyt norėtų pateisinti tą klaidą, kurią darė“, – pridūrė ji.
A. Merkel interviu metu Vengrijos „Youtube“ kanalui „Partizan“ anksčiau pareiškė, jog prie Europos ir Rusijos šalių nutrūkimo prisidėjo Baltijos šalys ir Lenkija.
Ekskanclerė pasakojo apie tai, kaip ji 2015-aisiais padėjo derybų būdu pasiekti Minsko susitarimą, kuris iki 2021-ųjų, politikės nuomone, „atnešė ramybę“ ir suteikė Ukrainai galimybę „surinkti jėgas“ ir „tapti kita šalimi“.
Minsko susitarimai buvo sudaryti Rusijos remiamiems separatistams užėmus dalį Ukrainos Donecko ir Luhansko sričių ir Maskvai okupavus Krymo pusiasalį.
Kas vėliau istorijos eigoje paaiškėjo, kad eilinį kartą buvome teisūs.
A. Merkel sakė 2021 metais pajutusi, kad Rusija Minsko susitarimų nebevertina rimtai, todėl ieškojusi naujo Europos Sąjungos (ES) dialogo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu formato, tačiau tam nepritarė Baltijos šalys ir Lenkija.
A. Skaisgirytė pabrėžė, kad Vokietijos užsienio politikos klaidas pripažino dabartinis Vokietijos prezidentas Frankas Walteris-Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris), tuo metu dirbęs užsienio reikalų ministru.
„Minsko susitarimai niekur nenuvedė. Jie iš tikrųjų niekur nenuvedė, išskyrus tai, kad prasidėjo kariniai veiksmai“, – sakė A. Skaisgirytė, turėdama omenyje 2022 metų Rusijos invaziją į Ukrainą.
BNS rašė, kad A. Merkel pasisakymai sulaukė aštrios Baltijos šalių ir Lenkijos politikų kritikos.
A. Skaisgirytė taip pat sakė, kad „Tomahawk“ raketos, kurias Kyjivui svarsto perduoti JAV, suteiktų persvarą Ukrainai priešinantis Rusijos invazijai.
„Visokia ginkluotė, ypač tolimojo nuotolio ginkluotė, ukrainiečius sustiprins ir tikimės, kad karo eiga nuo to kryps ukrainiečių naudai“, – teigė prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais.
Ji taip pat tvirtino, kad stringant nepavykstant pradėti derybų dėl Ukrainos narystės Europos Sąjungoje (ES), svarstomos „kažkokios kitokios derybų pradžios formulės“.
Kelios ES šalys nepritaria pirmųjų Ukrainos derybų skyrių atvėrimui.
„Aš manau, kad anksčiau ar vėliau mes tą sprendimą priimsime. Gaila tik, kad laikas tempiasi, eina, o to sprendimo nėra“, – kalbėjo A. Skaisgirytė.
