„Mūsų interesas yra, kad tie kariai liktų Europoje, o kurioje konkrečiai Europos šalyje, jau yra mažiau svarbu. Bet jeigu jie liks Europoje, tai yra geriausiai Lietuvos interesus atliepiantis variantas“, – „Žinių radijui“ antradienį sakė A. Skaisgirytė.
Taip ji kalbėjo JAV prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) kalbant apie ketinimus iš Vokietijos išvesti 5 tūkst. JAV karių.
Žiniasklaida skelbė svarstymus, kad šie kariai galėtų būti perkelti į NATO rytinio sparno šalis, pavyzdžiui, Lenkiją ar Rumuniją.
Lietuva anksčiau taip pat teigė esanti pasirengusi priimti daugiau JAV karių, nei šalyje yra dabar.
Anot A. Skaisgirytės, politiniu lygmeniu kol kas nėra konkrečiai kalbama, ar iš JAV išvedami JAV kariai galėtų atsidurti Lietuvoje.
Bet jeigu jie liks Europoje, tai yra geriausiai Lietuvos interesus atliepiantis variantas.
„Taip konkrečiai, žinoma, nėra kalbama. Pati idėja dar yra pakankamai gyva“, – kalbėjo prezidento patarėja.
Ji taip pat pabrėžė, kad šiuo metu Vokietijoje yra daugiau nei 35 tūkst. JAV karių, tad 5 tūkst. jų išvedimas nebūtų tiek reikšmingas, kaip gali atrodyti.
Be to, A. Skaisgirytė sakė, kad nepaisant Vašingtono planų Berlynas nekeičia įsipareigojimų iki 2027 metų pabaigos Lietuvoje dislokuoti brigadą karių.
Patarėja taip pat atmetė kai kurių Vakarų apžvalgininkų siūlymus Europai pradėti galvoti apie savo Aljansą, toliau aižėjant transatlantiniam ryšiui.
„Kad ir kokie aljansai teoriškai galėtų būti kuriami, saugumo prasme nė vienas demokratinių šalių aljansas be JAV nesugebės užtikrinti tokio atgraso, būtent branduolinio atgraso, tokio, koks dabar yra NATO“, – kalbėjo A. Skaisgirytė.
BNS rašė, kad naujausia JAV kritika NATO yra nukreipta dėl dalies jos narių nenoro padėti Vašingtonui per konfliktą Artimuosiuose Rytuose.
Prezidento patarėja: Lietuva niekada nesuteikė ir nesuteiks oro erdvės trečiųjų šalių atakų dronams
Baltijos šalyse fiksuojant incidentus, kai dūžta ryšio priemonių paveikti ukrainietiški dronai, prezidento vyriausioji patarėja A. Skaisgirytė sako, kad Lietuva niekada nesuteikė ir nesuteiks leidimo tokiu tikslu savo oro erdve naudotis trečiosioms šalims.
„Čia pastaruoju metu vis vyksta įvairių incidentų, kai dronai nukrypsta nuo savo trajektorijos ir jie nukrenta (...) Suomijoje, buvo Latvijoje tokių atvejų, buvo Lietuvoje. Tai reikia turėti mintyje, kad visi kare naudoja tam tikras ryšio priemones, kurios nukreipia dronus nuo trajektorijos ir tada gali įvairių įvairių veiksmų atsitikti“, – „Žinių radijui“ antradienį sakė A. Skaisgirytė.
„Lietuva niekada nesuteikė ir nesuteiks savo oro erdvės trečiųjų šalių dronams skristi. Tą reikia labai gerai turėti mintyje. Kartais, kai vyksta jammingas (trikdymas – BNS), yra ir incidentų galimybė. Tiesiog reikia būti budriems“, – teigė ji.
Tą reikia labai gerai turėti mintyje.
A. Skaisgirytė pabrėžė, kad kalba ne tik apie Ukrainos dronus.
„Įvairių trečiųjų šalių, nebūtinai Ukrainos, tai gali būti ir kitos šalys, trečiosios šalys, ne sąjungininkės“, – sakė patarėja.
Kaip rašė BNS, pastaraisiais mėnesiais Baltijos šalių pasienyje fiksuota virtinė oro erdvės pažeidimų. Nuo sausio Ukraina ne kartą atakavo Rusijos naftos eksporto objektus Baltijos jūros pakrantėje, o keli dronai atsidūrė Baltijos šalių, Lenkijos ir Suomijos teritorijose, įtariama, dėl Rusijos trikdžių.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha praėjusią savaitę sakė, kad šalis svarsto galimybę siųsti ukrainiečių ekspertus į regioną.
Latvijos atstovai savo ruožtu užsiminė, kad ukrainiečiai galėtų pakeisti dronų skrydžio trajektoriją arba aktyvuotų savaiminį susinaikinimą, kai įskrenda į Baltijos šalis.
Pirmadienį, po susitikimo su Lietuvoje viešinčiu Ukrainos prezidento administracijos vadovu Kyrylo Budanovu, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pranešė, kad Lietuva kvies Ukrainos specialistus, kad jie pakonsultuotų, kaip kovoti su įskrendančiais dronais.
„Bendradarbiavimas dėl dronų būtų labai svarbus ir apie tai ir ministras Kaunas, ir dar ankstesni gynybos ministrai kalbėdavosi su savo Ukrainos partneriais. Berods, nuo praeitų metų tie pokalbiai jau vyksta“, – kalbėjo šalies vadovo patarėja.
Pasak A. Skaisgirytės, bendradarbiavimą ketinama vystyti ir gaminant ukrainietiškus dronus Lietuvoje.
„Toks mūsų tikslas yra. Vienas dalykas yra dronų pirkimas, tiesiog pirkimas, o kitas dalykas – jeigu technologijos perkeliamos yra į Lietuvą ir Lietuvoje gaminama. Tai šitas antrasis variantas, mūsų nuomone, yra daug parankesnis Lietuvos gynybos pramonei. (...) Mes tada galime ir sau pasigaminti tiek, kiek mums reikia, ir Ukrainai prigaminti, ir dar galbūt kitiems sąjungininkams“, – teigė ji.
BNS vasarį skelbė, kad finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas siekia į Lietuvą pritraukti nuo Rusijos agresijos besiginančios Ukrainos pažangių karinių produktų gamintojų.
Anot ministro, ukrainietiškų tolimojo nuotolio dronų, minų ir kitos mūšio lauke svarbiausios modernios ginkluotės, kurios pajėgumų Lietuvoje trūksta, gamintojai čia galėtų pradėti gamybą, tačiau be valstybės kišimosi.
Sąlygų politiniam dialogui nėra
Valdančiųjų socialdemokratų lyderiui Mindaugui Sinkevičiui siūlant aukščiausioms valdžios institucijoms susitarti dėl to, kaip kalbėtis su Baltarusija, Prezidentūra kartoja, jog sąlygų Vilniaus ir Minsko politiniam dialogui nėra.
Pasak prezidento vyriausiosios patarėjos užsienio politikos klausimais A. Skaisgirytės, dėl santykių su Baltarusijos specifikos reikalinga su ja palaikyti techninio pobūdžio dialogą, tačiau politinio lygio bendravimui sąlygų nėra.
„Dialogas su šita šalimi normaliais pagrindais yra labai sunkus. Ar mes galime turėti tam tikrą liniją, techninę liniją pokalbiui? Taip, mes galime ją turėti. (...) Tačiau turėti normalų politinį vadovų lygio dialogą dabar nematau jokios galimybės, nes tam nėra sąlygų“, – „Žinių radijui“ antradienį sakė A. Skaisgirytė.
Praėjusią savaitę M. Sinkevičius interviu BNS pareiškė norintis, kad prezidentas ir Vyriausybė susitartų dėl santykių su Baltarusija ateities, ir neatmetė, kad tarp Vilniaus ir Minsko galėtų vykti pokalbiai.
Socdemų vedlys svarstė, kad Lietuva turėtų dalyvauti trišalėse ar dvišalėse konsultacijose su Baltarusija, jeigu tokias imtųsi organizuoti JAV.
A. Skaisgirytė tai pavadino hipotetiniais pasvarstymais.
„Ponas Trumpas nekviečia mūsų ir nekviečia Baltarusijos. Tai geriau nesivelkime į hipotetinius pasvarstymus, tiesiog dabar nėra sąlygų, kad vadovų lygio tokie susitikimai vyktų“, – kalbėjo prezidento patarėja.
„Kas bus ateityje, ateityje ir pakalbėsime, o šiuo metu tokių sąlygų nėra“, – pridūrė ji.
BNS rašė, jog kovą socdemai užsakinėjo bendrovės „Baltijos tyrimai“ vykdytą reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą, kuri parodė, kad beveik 64 proc. jų pritartų riboto lygio oficialiems kontaktams su Baltarusija, pavyzdžiui, užsienio reikalų viceministrų lygiu.
Svarstymai dėl Lietuvos santykių su Baltarusija pastaraisiais metais kyla intensyvėjant Vašingtono ir Minsko politiniams ryšiams.
Naujausi komentarai