„Galiu patvirtinti, kad istorija tikrai susijusi su tais senais įvykiais, apie 10 metų (senumo – ELTA). Pagrindinis VSD argumentas yra, kad tos informacijos negalima patikėti dėl jos atskleidimo aplinkybių“, – LRT radijui teigė S. Skvernelis, paklaustas, ar gali patvirtinti, jog VSD išvadą lėmė „MG Baltic“ byla.

„Informacijos suteikimo atveju nebūtų tvirtai galima tikėti, kad ta informacija būtų saugoma“, – pabrėžė jis.

Praėjusią savaitę VSD pateikė Seimo vadovui išvadą, kurioje prieštarauja, kad D. Bradauskui būtų išduotas leidimas dirbti su įslaptinta informacija.

Atliepdamas tokią VSD išvadą, S. Skvernelis šią savaitę pasirašė potvarkį, kuriuo nesuteikia D. Bradauskui leidimo dirbti su slapta medžiaga. Antradienį parlamentaras buvo išbrauktas ir iš Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos – jį pakeitė „aušrietis“ Martynas Gedvilas.

Departamento atsakyme Eltai nurodoma, kad patikrinimo metu buvo nustatytos aplinkybės, numatytos Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 11 punkte – „asmuo nuslėpė ar per pastaruosius 5 metus yra nuslėpęs arba jį tikrinančioms institucijoms pateikęs melagingus biografijos faktus arba kitus duomenis apie save, savo ryšius, turinčius įtakos sprendimo dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo priėmimui“.

Taip pat VSD komentare nurodo, jog nustatytos minėto įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 20 punkte įtvirtintos aplinkybės – „tikrinimo metu nustatomos ar per pastaruosius 3 metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui“.

Pats D. Bradauskas Eltai teigė manąs, jog VSD priėmė atitinkamą rekomendaciją, remdamasi 2017 m. istorija. Tuomet politikas buvo atleistas iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovo pareigų, mat sistemingai bei kryptingai susitikinėjo su koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu R. Kurlianskiu, aptarinėjo mokesčių vengimo schemas ir kitus su mokestiniais patikrinimais susijusius klausimus – nors tuo pat metu VMI vykdė „MG Baltic“, jos akcininkų patikrinimus.

D. Bradauskas – ne pirmas „Nemuno aušros“ atstovas, sulaukęs neigiamo VSD vertinimo. Prieš kelias savaites verdikto sulaukė ir „aušriečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis – departamentas nustatė, kad tam tikros parlamentaro savybės bei poelgiai gali kelti grėsmę patikėtos slaptos informacijos saugumui. S. Skvernelis leidimo dirbti su įslaptinta informacija R. Žemaitaičiui neišdavė.

Kaip numato įstatymas, teisę dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, remiantis VSD vertinimu, suteikia paslapčių subjekto vadovas – minėtais atvejais, Seimo pirmininkas.

Apie J. Sabatausko siūlymus dėl leidimų dirbti su slapta informacija: nesusipratimas

Socialdemokrato Juliaus Sabatausko siūlymą ženkliai sutrumpinti sąrašą pareigybių, kurioms būtinas leidimas dirbti su įslaptinta informacija, Seimo pirmininkas S. Skvernelis vadina visišku nesusipratimu. Vis tik, parlamento vadovas viliasi, jog tokiomis iniciatyvomis Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas nesiekia padėti „Nemuno aušros“ lyderiui R. Žemaitaičiui, negavusiam leidimo dirbti su įslaptinta informacija, mat politikas gali netekti posto delegacijoje NATO Parlamentinėje Asamblėjoje.

„Kas bus svarstoma šiandien komitete – tai tikrai nenorėčiau tikėti tomis istorijomis, kad čia daroma būtent norint išsukti vieną iš koalicijos partnerių. Bet tai, kas yra siūloma pono Sabatausko, tai yra visiškas nesusipratimas ir nesusivokimas“, – trečiadienį LRT radijui sakė S. Skvernelis.

Tai yra visiškas nesusipratimas ir nesusivokimas.

„Nenoriu kol kas tikėti, kad tai yra susiję su vieno asmens bandymu išsukti iš situacijos“, – pakartojo jis.

Kalbėdamas apie socialdemokrato siūlymus, S. Skvernelis pastebėjo, jog J. Sabatauskas siūlo nenumatyti prievolės turėti leidimus dirbti su įslaptinta informacija netgi TTK nariams. Tai, parlamento vadovo manymu, užkirstų kelią vykdyti atitinkamų šalies institucijų parlamentinę kontrolę.

„Netgi pačiam Teisės ir teisėtvarkos komitetui, visam komitetui siūloma, kad nereikėtų turėti leidimo dirbti su slapta informacija. Tai sunkiai įsivaizduoju, kaip šis komitetas gali atlikinėti parlamentinę kontrolę“, – dėstė jis, prisimindamas, jog kadaise, būdamas Policijos generaliniu komisaru, teikdavo komitetui slaptą informaciją.

„Aš kažkada tą darydavau, komitetui teikdavau, pavyzdžiui, organizuoto nusikalstamumo būklės situaciją Lietuvoje. Tai ta informacija nėra vieša“, – pažymėjo jis.

Kritikos Seimo vadovas negailėjo ir kitiems siūlymams – pavyzdžiui, iš pareigybių sąrašo išbraukti ir parlamento Antikorupcijos komisiją.

„Siūlymas, kad Antikorupcijos komisija leidimų neturėtų – tai apskritai ji tampa bedantė ir nėra reikalinga“, – akcentavo S. Skvernelis.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę Seimas po pateikimo pritarė parlamento pirmininko S. Skvernelio inicijuotoms Seimo statuto pataisoms – jomis siūloma įtvirtinti pareigybes, kurioms būtini atitinkami leidimai dirbti su įslaptinta informacija. Šiuo metu tokia tvarka yra reglamentuojama Seimo pirmininko potvarkiu.

Vis tik, Seimo TTK pirmininkas J. Sabatauskas ketina siūlyti sutrumpinti sąrašą Seimo pareigybių, kurioms būtų numatyta prievolė turėti leidimą dirbti su įslaptinta informacija. Parlamento vadovo inicijuotose Seimo statuto pataisose socialdemokratas siūlo numatyti, kad leidimai būtų reikalingi tik Seimo valdybai, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK), Užsienio reikalų komiteto (URK) nariams, taip pat specialiųjų tyrimų komisijų atstovams.

J. Sabatausko siūlyme neliko ir delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje. Jeigu Seimas pritartų tokiems siūlymams, tai reikštų, kad postą šioje delegacijoje išsaugotų leidimo dirbti su slapta informacija negavęs „Nemuno aušros“ lyderis R. Žemaitaitis.

Eltai J. Sabatauskas tvirtino, jog minėtus siūlymus teikia įvertinus pastarųjų 5 metų Seimo nariams ir komitetams teiktos informacijos statistiką. Tuo metu klausiamas, ar taip nemėgina padėti koalicijos partneriui R. Žemaitaičiui, J. Sabatauskas tokias mintis neigė ir vadino „sąmokslo teorijomis“.

Seimo statuto pakeitimus S. Skvernelis inicijavo po to, kai VSD prieštaravo, jog būtų išduotas leidimas dirbti su įslaptinta informacija „Nemuno aušros“ lyderiui R. Žemaitaičiui. Netrukus VSD pateikė dar vieną neigiamą išvadą – dėl „aušriečio“ D. Bradausko.

Kaip numato įstatymas, teisę dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, remiantis VSD vertinimu, suteikia paslapčių subjekto vadovas – šiuo atveju, Seimo pirmininkas.

Konservatorių seniūnas prašo Seimo vadovo paviešinti VSD išvadą apie D. Bradauską

Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) seniūnas Mindaugas Lingė prašo Seimo pirmininko S. Skvernelio paviešinti jo gautą VSD išvadą apie „aušrietį“ D. Bradauską.

„Jūsų 2025-05-12 potvarkiu neišdavus Seimo nariui Dainorui Bradauskui leidimo dirbti su slapta informacija, kyla pagrįstų klausimų, kokios tikslios priežastys nulėmė tokį sprendimą. Svarbu įsitikinti, ar Seimo narys nepadarė veikų, kuriomis būtų sulaužyta Seimo nario priesaika, nuslepiant arba jį tikrinamoms institucijoms pateikiant melagingus biografijos faktus ar kitus duomenis“, – teigiama M. Lingės rašte parlamento pirmininkui.

Konservatorių seniūnas atkreipė dėmesį, kad tiek S. Skvernelis, tiek D. Bradauskas teigia, jog VSD nerekomendavo pastarajam suteikti leidimo dirbti su slapta informacija dėl beveik dešimtmečio senumo įvykių, tačiau vienas iš VSD nurodytų pagrindų apima tik pastarųjų trejų metų laikotarpį.

„Būtent šis punktas leidžia kelti abejones, ar tik „MG Baltic“ byla yra reikšminga aplinkybė, todėl prašome paaiškinti, kokias tikslias aplinkybes apima VSD nurodytos priežastys, apimančios Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 20 punktą, išviešinti informaciją, jei ji nėra įslaptinta, apie tai, kokie konkretūs veiksmai ar aplinkybės lėmė tai, kad Dainoras Bradauskas neatitiko (...) įstatymo nuostatų, siekiant užtikrinti viešąjį interesą bei skaidrumą“, – rašoma TS-LKD frakcijos seniūno rašte.

Anot jo, jeigu VSD pateikta informacija yra įslaptinta, prašoma ją perduoti Seimo Nacionalinio ir saugumo komitetui, kad šis įvertintų aplinkybes, ar esama pagrindo inicijuoti specialiosios Seimo komisijos sudarymą.

Tokia komisija sudaroma siekiant nustatyti, ar yra pagrindas inicijuoti apkaltą Seimo nariui.