Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako nepalaikysiantis Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) parengto siūlymo, kuriuo gerokai švelninama atsakomybė „čekiukų“ bylose.

„Mes nepalaikysime, šiandien turėjau darbinį susitikimą su (Specialiųjų tyrimų tarnybos – BNS) STT vadovu, dar, matyt, toks paskutinis šauksmas tyruose, paaiškinantis situaciją, atribojant nuo „čekučių“ istorijos. Nes be „čekučių“, kur mes galime įvairiai vertinti, tai palies ir kitus asmenis, kurie nuteisti yra ir tas perteisimas turės būti padarytas“, – Seime žurnalistams ketvirtadienį sakė S. Skvernelis.

„Norint gelbėti (savivaldybių – BNS) tarybos narius, mes galime diskutuoti, žala didelė ar ne, pagrįsta ar ne, bet negalime naikinant ar keičiant teisės normą, dekriminalizaciją padaryti kitų nusikalstamų veikų, kurios visuomenei sukelia rezonansą ir yra svarbios“, – kalbėjo jis.

Anot parlamento vadovo, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas yra gavęs siūlymą, kad Baudžiamajame kodekse „būtų sukonstruotas atskiras specialus straipsnis, o ne daroma tai, kas dabar suplanuota padaryti“.

S. Skvernelis teigė negirdėjęs apie galimus politinius mainus, kai už palaikymą „čekučių“ projektui būtų remiamas Civilinės sąjungos projektas, kurį trečiadienį TTK ištraukė iš stalčiaus po dvejų metų.

„Nenoriu gandų sklaidyti, neturiu informacijos apie mainus, (...) aš atskirčiau šitas temas“, – sakė Seimo pirmininkas.

„Kas čia dėl ko gali tartis? Kas ant svarstyklių padėta? (...) Koalicija yra didelė, balsų daug, šiuo atveju opozicinių kai kurių frakcijų, kurie suinteresuoti šio įstatymo pakeitimu, balsai nereikalingi svarbiausiems sprendimams priimti“, – kalbėjo jis.

Pagal TTK parengtą Baudžiamojo kodekso pataisų projektą, už piktnaudžiavimą ir pareigų neatlikimą, įgaliojimų viršijimą būtų baudžiami tie valstybės tarnautojai, dėl kurių veiklos didelę turtinę žalą patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo.

Jie būtų baudžiami bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Už labai didelės žalos padarymą grėstų iki septynerių metų nelaisvės.

Dabar galiojančiame Baudžiamajame kodekse kalbama apie didelę žalą, nenurodant, ar ji turtinė, ar neturtinė. Dėl to nėra nustatyta, kokia žala laikoma didele, vertinant ją eurais.

BNS rašė, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba praėjusią savaitę įspėjo politikus, jog „siūlomi Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio pakeitimai kelia grėsmę nuosekliai baudžiamosios teisės sistemai“.

„Be to, atsakomybę lengvinančios ir sankcijas švelninančios projekto nuostatos galiotų atgal, o tai galėtų paveikti ne tik šiuo metu atliekamus ikiteisminius tyrimus, teisme nagrinėjamas bylas, bet ir priimtus ir jau įsiteisėjusius teismų nuosprendžius, jei jie nebaigti vykdyti“, – nurodė tarnyba.

Visose „čekiukų“ bylose politikai kaltinami ne tik turtinės žalos padarymu savivaldybei – ji dažniausiai siekia kelis tūkstančius eurų, bet ir didelės neturtinės žalos padarymu valstybei, nes buvo pakirstas pasitikėjimas valstybės institucija.

Siūlydami panaikinti atsakomybę už neturtinę žalą, projekto rengėjai taip pat pateikė pataisą, kokio dydžio turtinė žala būtų didelė ir labai didelė.

Pagal projektą didele turtine žala būtų laikoma ta, kurios dydis viršija 400 minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos. Šiuo metu tai būtų nuo 20 tūkst. eurų iki 45 tūkst. eurų. Labai didelė turtinė žala prasidėtų nuo 900 MGL dydžio sumos.

Šios kadencijos Seime dirba keletas buvusių savivaldybių politikų, patekusių į teisėsaugos akiratį dėl galbūt nepagrįstai gautų kompensacijų už tarybos nario veiklai skirtas išlaidas 2019–2023 metais.

Vieno tokio politiko – socialdemokrato Arūno Dudėno – Seimas balandį neleido prokurorams patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Vadinamosiose „čekiukų“ bylose nuteisti ir teisiami įvairių partijų politikai, 2019–2023 metais ėję savivaldybių tarybų narių pareigas. Jie kaltinami klastoję dokumentus ir piktnaudžiavę, kad gautų kompensacijas už esą patirtas išlaidas einant pareigas.

Šiuo metu Specialiųjų tyrimų tarnyba atlieka ikiteisminius tyrimus dėl 35 savivaldybių galimai netinkamo savivaldos lėšų panaudojimo, įtarimai šiuo metu yra pareikšti 31 asmeniui.