„Reikia tokio sprendimo, tai aptarta ir Valstybės gynimo tarybos (VGT) formatu, sprendimas yra būtinas, atsižvelgiant į sienos ilgį su mums nedraugiškoms valstybėms, tai, kas vyksta Ukrainoje, priešas, kuris kovoja, deja, nesivadovauja jokiomis konvencijomis“, – žurnalistams Seime antradienį sakė S. Skvernelis.
„Kalbant apie mūsų sienos apginamumą, priešpėstinės minos yra svarbu, tai tikrai duoda galimybę efektyviai gintis“, – pridūrė jis.
Pasak parlamento vadovo, „civilizuotos valstybės“, kurios tokias priemones naudoja, turi minų žemėlapius, „nedaro to chaotiškai“, o šioms priemonėms praradus aktualumą, galima atlikti išminavimo darbus, nekenkiant civiliams gyventojams.
Bendrą sprendimą dėl pasitraukimo iš konvencijos priėmė Baltijos šalys ir Lenkija, kol kas prie jų neprisijungė Suomija. S. Skvernelis mano, kad Helsinkio apsisprendimas yra laiko klausimas.
„Manau, kad po šito pirmo žingsnio, kai yra Baltijos valstybės ir Lenkija, suomiai turėtų atsižvelgti į šią poziciją ir šis žingsnis padės apsispręsti ir suomiams“, – kalbėjo Seimo pirmininkas.
Sprendimams šalims trauktis iš Otavos konvencijos dar turės priimti šalių parlamentai.
Kalbant apie mūsų sienos apginamumą, priešpėstinės minos yra svarbu, tai tikrai duoda galimybę efektyviai gintis.
Bendrame ministrų pareiškime teigiama, jog saugumo padėtis regione „iš esmės pablogėjo“, o karinės grėsmės NATO valstybėms narėms, besiribojančioms su Rusija ir Baltarusija, „labai padidėjo“.
Visos Europos Sąjungos šalys yra Otavos konvencijos narės, o Kinija, Rusija, JAV, Indija ir Pakistanas nėra prie jos prisijungusios.
Lietuva Otavos konvenciją ratifikavo 2003 metais.
Šalis neseniai pasitraukė ir iš tarptautinės konvencijos, draudžiančios kasetinius šaudmenis.
R. Žemaitaitis nepalaiko pasitraukimo iš Otavos konvencijos
Lietuvai ir kitoms regiono valstybėms ruošiantis trauktis iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos, valdančiosios „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis teigia nepalaikantis šio sprendimo.
„Aš esu prieš šį dalyką, tikrai nepritariu pasitraukimui, ką matau šiandien, tai yra skubotas ir labai greitas sprendimas, abejoju, ar gausime naudą iš šio sprendimo“, – žurnalistams antradienį sakė R. Žemaitaitis.
„Sprendimą, kiek žinau, priima Seimas, tai gal jie už mane tegu nepriiminėja sprendimo, tegul užsienio reikalų ministras ir krašto apsaugos ministrė (...) už Žemaitaitį ir kitus Seimo narius sprendimų nepriiminėja, galėtų Konstituciją pasiskaityti apie įgaliojimų ribas“, – „aušriečių“ lyderis.
„Kada norima trauktis iš Otavos konvencijos, tai ateinama pas Seimo narius, pasakoma kokios yra galimybės ir pasekmės ir tada sprendžiama, kai ateis pas mus į frakciją, pristatys, tada sprendimas ir bus“, – teigė jis.
Seimo Žmogaus teisių komiteto vadovas palaiko sprendimą trauktis iš Otavos konvencijos
Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Laurynas Šedvydis sako palaikantis Baltijos šalių ir Lenkijos sprendimą trauktis iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos.
Pasak jo, kiekvienas kariuomenės naudojamas ginklas ar jo rūšis „yra tiesiog įrankis“ konkrečiame gynybos kontekste.
„Kadangi potencialus priešininkas – Rusijos Federacija – neturi absoliučiai jokių skrupulų naudoti šiuos ginklus ir kaip rodė Chersono de-okupacijos epizodai – naudoti visokiausias minas ir bomba, kurių tikslas iš esmės žaloti civilius, tai šiuo periodu pasitraukimas iš Otavos konvencijos yra pateisinamas aplinkybių“, – feisbuke antradienį rašė socialdemokratas.
„Jei karinis patarimas sako, kad toks sprendimas duos pridėtinės vertės – jį verta ir būtina palaikyti. Esant kitokioms aplinkybėms ar pagerėjus saugumo situacijai visada galima į konvenciją grįžti“, – teigė politikas.
(be temos)