„Na, čia tiesiog viskas labai paprasta. Jeigu tu turi kandidatą, o kandidatai yra ir buvo paskirta ministrė, jeigu netinka kažkam ta ministrė, tai yra buvęs ministras, ponas (Šarūnas – BNS) Birutis, ir priimi sprendimą“, – „Žinių radijui“ penktadienį sakė S. Skvernelis.

„Tai šito sprendimo nepriėmimas reiškia viena, kad kultūros ministerija vis dar yra „Nemuno aušros“ politinėje įtakoje ir koalicijos partneris nesutinka, kad būtų paskirtas į ministeriją socialdemokratų ministras. Arba, darant kompromisą, kad būtų socialdemokratų ministras, jie matyt reikalauja, kad visa kita politinė komanda būtų būtent „Nemuno aušros“ atstovaujama“, – pažymėjo parlamentaras.

Paklaustas, kodėl valdantieji to viešai neįvardija, jis teigė, kad greičiausiai laukiama, kol nurims kultūrininkų protestai.

„Matyt, tikslas laukimo yra vienas, kad išsikvėptų (...) kultūros lauko žmonės, protestai taptų nebeaktualūs ir tada bus padarytas sprendimas ne toks, kokio reikalauja kultūros žmonės“, – teigė S. Skvernelis.

Kaip rašė BNS, valdančiųjų sutarimas atiduoti Kultūros ministeriją „Nemuno aušrai“ ir prezidento sprendimas kompetencijos kultūros srityje neturintį Ignotą Adomavičių paskirti kultūros ministru išprovokavo kultūros bendruomenės protestus, spalio 5 dieną surengtas įspėjamasis streikas, kuriame dalyvavo šimtai kultūros įstaigų ir tūkstančiai žmonių visoje Lietuvoje.

Kultūrininkai reikalauja, kad „Nemuno aušros“ neliktų Kultūros ministerijoje, nes, jų teigimu, „aušriečių“ vadovavimas kelia grėsmę kovai su dezinformacija, žodžio laisvei ir kitoms demokratinio pasaulio vertybėms.

Reaguodama į susidariusią situaciją Lietuvos socialdemokratų partija nutarė iš „aušriečių“ perimti Kultūros ministeriją savo atsakomybėn, o ieškoti kultūros ministro ėmėsi pati premjerė Inga Ruginienė.

Dabar laikinai kultūros ministro pareigas eina švietimo, mokslo ir sporto ministrė, socialdemokratė Raminta Popovienė.

„KAM vadovauti turėtų didelį autoritetą, įtaką partijoje turintis politikas“

LSDP renkantis, kas galėtų pakeisti pasitraukusią krašto apsaugos ministrę Dovilę Šakalienę, S. Skvernelis mano, kad tai turėtų būti didelę įtaką partijoje turintis politikas.

„Aš būčiau linkęs pritarti tiems argumentams, kurie dėstomi, kad čia nebėra laiko mokytis kažkam, reikia tų žmonių, kurie yra iš sistemos, nesvarbu, kurioje ministerijoje būtų, (...) o kalbant apie krašto apsaugos sistemą, reikalingas didelį autoritetą partijoje, įtaką, svorį turintis politikas, nes finansavimo klausimai kariuomenės, kas yra vieni iš tokių pagrindinių dalykų, jie nepasibaigs šito biudžeto priėmimu“, – „Žinių radijui“ penktadienį sakė demokratų lyderis.

„Visi kiti principingi įsigijimai, skaidrumo užtikrinimas, atsparumas partinei įtakai, kur ten susiję kažkas su kokiomis tai įmonėmis, būtinas, o tą gali turėti žmogus, turintis stiprų autoritetą partijoje, stiprų stuburą ir galintis pasipriešinti, kartais ir neteisėtiems norams, prašymams, kolegų pageidavimams“, – teigė jis.

Kaip rašė BNS, galimais kandidatais pakeisti D. Šakalienę įvardijami viceministrai Tomas Godliauskas ir Karolis Aleksa, pastarasis vasarį įstojo į LSDP.

„Taip, yra ten tų labai profesionalių viceministrų, bet šiuo atveju norėtųsi, kad krašto apsaugos ministras būtų politinė figūra“, – kalbėjo S. Skvernelis.

BNS skelbė, kad socialdemokratai siekia ministru patvirtinti partijos narį, tačiau to nelaiko būtina sąlyga kandidatui į šias pareigas.

Kandidatą tikimasi turėti kitos savaitės pradžioje.

Naujo krašto apsaugos ministro valdantieji socdemai ieško pareigas palikus D. Šakalienei, kuri prarado premjerės pasitikėjimą.

Pastaruoju metu daugiausia klausimų sulaukė praėjusią savaitę Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) surengtas susitikimas su apžvalgininkais ir nuomonės formuotojais, kurie po jo socialiniuose tinkluose paskelbė turintys duomenų, jog Vyriausybė neketina laikytis įsipareigojimo kitais metais gynybai skirti 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Paviešinus kitų metų valstybės biudžeto projektą paaiškėjo, kad krašto apsaugai numatyti 5,38 proc. BVP. Anot D. Šakalienės, kitų metų gynybos biudžetas neturėtų būti mažesnis kaip 5,5 proc. BVP.

Jos teigimu, pirminiame projekte lėšos krašto apsaugai nesiekė 4 proc. BVP, o spalio 1 dieną Vyriausybės pasitarime buvo pristatytas projektas, kuriame numatyta 4,87 proc. BVP.

D. Šakalienės duomenimis, gynybos biudžetas iki 5,38 proc. BVP skubiai padidintas tik spalio 14 dieną. Tą pačią dieną, kai KAM vyko neformalus susitikimas su nuomonės formuotojais, visuomenininkais, žurnalistais.

Premjerė pabrėžė, kad biudžetas pastarosiomis savaitėmis buvo nuolat koreguojamas, ir tai yra normali praktika.