Smūgis politinei sistemai: ar Seimas turi šansų pakilti iš duobės?

– Kokia buvo jūsų pirma mintis, kai skaitėte generalinės prokurorės kreipimąsi į Seimą dėl Sauliaus Skvernelio?

– Liūdna, turiu pasakyti. Liūdna, kad tokios istorijos nutinka Seime ir kad tai labai kenkia Seimo įvaizdžiui, bendrai politinei sistemai. Tikrai sunku suvokti, kaip žmonės, užimantys tokias pareigas, galimai turėjo tokių santykių. Tai žinojome jau ne iš šio kreipimosi, kiek iš pačių kratų, kurios buvo atliktos anksčiau – jos sudarė tam tikrą foną. Bet luktelėkime galutinių sprendimų, kad žinotume, ar šie įtarimai pasitvirtins ir kokias tai turės tolimesnes pasekmes.

– Bandžiau suprasti jūsų veido išraišką, kai ieškojote skaičiaus, kuris iliustruotų sumą – ar tai buvo 51 tūkst. Ar tas skaičius kėlė rūpestį?

– Ne, tiesiog žurnalistai paklausė, o aš buvau matęs, kad toks skaičius yra. Bandžiau jį surasti, nes ta informacija jau buvo viešai pasklidusi, ir nenorėjau pasakyti netiksliai.

– 51 tūkst. – daug ar mažai?

– Kaip pažiūrėsi. Tai suma, kuri užtraukia didelę atsakomybę, o žmonės uždirba labai skirtingai – vieni mažiau, kiti ženkliai daugiau. Bet girdėjome ir apie sumas iki milijono, tai, žinote… Tai memaloni situacija, apie kurią net nesinori kalbėti.

– S. Skvernelis vakar kalbėdamas sakė, kad viską neigia, o dėl pinigų teigė, kad rado 4 tūkst. grynaisiais. Ar jūs namuose laikote grynųjų?

– Laikau. Man atrodo, kad kiekvienam yra poreikis šiek tiek turėti, nes gali būti įvairių sutrikimų. Grynųjų turėjimas namuose yra natūralus dalykas.

– Kiek laikote?

– Apie 10 tūkst.

– Tai nebūtų nuostabu, jei žmogus turėtų tokią sumą namuose.

– Vieni laiko mažiau, kiti daugiau. Kartais jų būna mažiau, kartais daugiau, nes tai apyvartiniai pinigai, o ne taip, kad padėti seife ir neliečiami.

– Jūs esate Seimo pirmininkas, ir dažnai akcentuojama, kad reikia gerinti Seimo prestižą. Seimas nuolat reitingų apačioje, o tokios istorijos su korupcijos šešėliais kartojasi. Kaip manote, ar ši istorija dar labiau smukdys Seimo įvaizdį, kai visuomenėje stiprėja naratyvas, kad „visi ten vagys“?

– Be abejo, tokia istorija smukdo Seimo prestižą. Informacijos daug, straipsnių daug, versijų daug. Juolab kad nei vienas, nei kitas Seimo narys ar buvęs narys nepateikė daug aiškios informacijos. Kai nėra informacijos iš pirmų lūpų, atsiranda įvairių interpretacijų. Kol politikai nesupras, kad eidami į politiką prisiima papildomą atsakomybę, tol joks Seimo pirmininkas prestižo neišgelbės. Kiekviena tokia istorija jį tempia žemyn.

– Daug patarimų dabar skiriama S. Skverneliui, kaip elgtis. Bent jau gerai, kad jis nesako, jog tai provokacija, nes anksčiau politikai taip dažnai teisindavosi. Tačiau jis teigia, kad įtarimai pareikšti jūsų partijos nario Gintauto Palucko žmonai yra tam tikras politinis aspektas. Ką jūs galvojate?

– Aš pasitikiu mūsų tarnybomis. Manau, jos savo veiksmus grindžia faktais, kuriuos turi. Kaip tie faktai dėliojosi, mes dabar nežinome – tai būtų tik spėlionės. Reikia sulaukti galutinių tyrimo išvadų ir, galų gale, teismo sprendimų. Mūsų istorijoje buvo įvairių atvejų – buvo žmonių, kurie garsiai apkaltinti, o vėliau išteisinti, ir buvo nuteistų. Kol neturime galutinių sprendimų, tikrai neverta spekuliuoti.

– Viena žymesnių istorijų – jūsų partijos nario Vytenio Andriukaičio atvejis. Tuo metu irgi buvo įvardytos sumos, minimos buhalterinės knygos. Atrodė, kad viskas aišku, bet šiandien matome kitokį rezultatą. Kaip tai vertinate? Šiandien matome, kad V. Andriukaitis sėkmingai dirba ir yra pažengęs karjeroje. Tai rodo, kad reikia labai atsargiai vertinti tokias situacijas ir neskubėti daryti išvadų. S. Skvernelis sako, kad „tai jau viskas“. Kaip manote, kodėl žmogus taip kalba, jei pats teigia esąs nekaltas?

–  Kiekvienas žmogus pats apsisprendžia. Politiko darbas nėra lengvas. Net jei esi teisus, tokios situacijos sukelia didžiulę psichologinę įtampą – ne tik pačiam politikui, bet ir jo aplinkai. Ne kiekvienas gali tai atlaikyti. Yra daug kitų profesijų, kur žmogus gali save realizuoti lengviau ir su mažesne įtampa.

– Šios peripetijos paskatino kalbas apie koalicijos pokyčius. Girdime įvairių scenarijų – kad gali grįžti demokratai, kad kažkas gali būti pašalintas iš koalicijos. Kaip jūs vertinate situaciją?

–  Koalicija nuo pat pradžių nėra lengva. Deklaruojame centro kairės koaliciją, nors kai kurie partneriai europiniu lygiu yra labiau dešinėje. Mums, kaip socialdemokratams, svarbiausia įvykdyti įsipareigojimus Lietuvos žmonėms. Dirbame su tais, kurie padeda tai padaryti stabiliausiai. Kol kas koalicija, nors ir braškėdama, sprendimus priima. Vyksta nuolatiniai pokalbiai dėl papildomų balsų ar glaudesnio bendradarbiavimo. Aš, kaip Seimo pirmininkas, kalbuosi ir su konservatorių, ir su liberalų frakcijomis dėl palaikymo tam tikrais klausimais. Pavyzdžiui, Kapčiamiesčio poligono klausimu pateikimo stadijoje turėjome 102 balsus, o svarstymo – jau 109, tai rodo, kad galima surinkti pakankamą daugumą. Kuo gali išvirsti, kiek tie žmonės gali prisidėti? Juk kiekvienas, kuris ateina į koaliciją, kelia tam tikrus reikalavimus. O tai reiškia, kad dalies savo programos tenka atsisakyti vardan jų klausimų. Čia yra balansas, bet vyksta pakankamai gyvi pokalbiai. Esminių pokyčių artimiausiomis dienomis ar savaitėmis nematyti, tačiau yra ir teisminiai procesai, kurie gali kažką nulemti. Toje aplinkoje mes dirbame, siekdami įgyvendinti savo įsipareigojimus, ir kalbamės su visais galimais palaikytojais. O kuo tai išvirs galutiniame variante – pamatysime. Kol kas, man atrodo, koalicija sprendimus priima pakankamai stabiliai. Nėra tokios situacijos, kad esminiai klausimai nebūtų palaikomi ir dėl to reikėtų keisti koaliciją.

Visas „Žinių radijo“ reportažas – vaizdo įraše:

– O po Kapčiamiesčio daugiau braška koalicija ar mažiau?

– Man atrodo, kad net vakar girdėjau krašto apsaugos ministrą sakant, jog jis patenkintas – pasiūlymai ir sprendimai juda į priekį. Daugiausia kritikos buvo dėl „Nemuno aušros“ prasto balsavimo.

– O kaip su gynybos klausimais? Ar čia koalicijos požiūris sutampa?

– Gynybos klausimais sutampa. Nubalsavome už 5,38 proc. BVP skiriamą biudžetą gynybai. Liberalai ir konservatoriai nebalsavo prieš, o mūsų koalicijos partneriai buvo labai vieningi. Dabar klausimas – kokius prioritetus dėlioti. Jei paklaustumėte skirtingų ekspertų, išgirstumėte skirtingas nuomones. Vieni sako, kad svarbiausia oro gynyba, ir tai tiesa, bet reikia ir poligonų. Vieni mato platesnį vaizdą, kiti labiau reaguoja į žmonių nuogąstavimus, pavyzdžiui, dėl naujų poligonų. Tai nėra esminis nesutarimas – tai labiau prioritetų pasirinkimas. Bet dėl pagrindinio tikslo – užtikrinti Lietuvos saugumą – yra bendras sutarimas.

– Bet kitais klausimais yra nemažai nesutarimų – dirbtinis apvaisinimas, šeimos politika, grynųjų pinigų klausimai ir pan.

– Jūs išvardijote beveik visą sąrašą klausimų, dėl kurių dar pasirašant koaliciją buvo sutarta, kad partneriai gali turėti skirtingas nuomones. Turime daug bendrų dalykų, todėl tie keli klausimai gali skirtis. Dėl to niekas nepyksta – tiesiog ieškome papildomų balsų, jei reikia, ir opozicijoje, ir kitose frakcijose.

– LRT klausimas kelia daug įtampos – tiek politinėje erdvėje, tiek visuomenėje. Vyksta mitingai, Seime taip pat daug diskusijų. Kada planuojate priimti įstatymą?

– Planuojame jį užbaigti pavasario sesijoje. Dabar vyksta galutiniai svarstymai komitete, dalis klausimų jau apsvarstyta. Manau, kad ir šiandien vyksta posėdis, kuriame jie bus nagrinėjami. Po to klausimas keliaus į plenarinius posėdžius. Tikiuosi, kad įstatymą priimsime dar pavasario sesijoje, gal net gegužę. Man tik gaila, kad klausimas taip aštrinamas. Turime skirtingų požiūrių, bet visi sutinkame, kad tam tikri pakeitimai reikalingi, ypač po valstybės kontrolės audito. Darbo grupėje visi pritarė, kad pokyčiai būtini. Tačiau ta poliarizacija ir demonstracijos, mano manymu, tik dar labiau skaldo visuomenę. Reikėtų daugiau dėmesio skirti argumentams ir sprendimų paieškai.

– Dėl nepakankamo socdemų pozicijos palaikymo šiuo klausimu dabar minimas kultūros viceministras Denisenko. Ir čia, mačiau, jūsų partijos pirmininkas sakė – arba tu su mumis, arba ne. Nežinau, kuo čia baigsis tas svarstymas, bet ten ir daugiau yra, kurie viešai pasisako prieš šitą įstatymą…

– Mes esame demokratiška organizacija – nėra taip, kad pirmininkas pasakė ir taip bus. Diskutuojame, bandome įtikinti vieni kitus, girdime argumentus. Viceministro atveju jis pats dalyvavo darbo grupėje, turėjo galimybę teikti pasiūlymus. Nuomonių yra įvairių, bet galiausiai turime rasti bendrą sprendimą ir būtų gerai, kad partijos nariai jį palaikytų.

– O kaip su frakcijos nariais, kurie nėra partijos nariai, bet balsuoja kitaip?

– Frakcijos narys ateina su tam tikra programa ir supratimu apie sprendimus, kuriuos siekiame priimti. Jei jis nusprendžia prisijungti, tada reikia diskutuoti, įtikinti, kad vieni argumentai yra stipresni už kitus. Daug kas keitė savo nuomonę diskusijų metu. Pavyzdžiui, dėl valdybos įvedimo – iš pradžių daug kas buvo prieš, bet ieškojome kompromiso ir galiausiai sutarėme ją palaikyti. Tai yra sprendimų priėmimo procesas – be kompromisų sprendimų nebus.

– Artimiausiomis dienomis turėtų paaiškėti, kiek žmonių pasitraukė iš pensijų fondų. Ar jūsų negąsdina galimas masinis pasitraukimas ir tai, kad žmonės pinigus gali išleisti neapgalvotai?

– Didžioji dalis bus išleidžiama Lietuvoje. Man atrodo, kad suaktyvėjusi vidaus rinka yra geras stimulas ekonomikai. Manęs negąsdina, manau, tai nebus toks veiksnys, kuris pakenks ekonomikai.