SU SOLIDARUMO VIZITU ATVYKĘS M. WEBERIS: EUROPA TURI BŪTI VIENINGA IR AKTYVI

Europos turi būti vieninga ir aktyvi, sako su solidarumo vizitu į Lietuvą atvykusios Europos Parlamento (EP) Europos liaudies partijos frakcijos vadovas Manfredas Weberis (Manfredas Vėberis).

„Mes kaip EPP grupė atvykome su solidarumo vizitu, demonstruodami vienybę šią istorijos akimirką. Mes norime pabrėžti, kad tai, kas pastaruoju metu padaryta Maskvoje, yra fundamentalių tarptautinės teisės principų pažeidimas“, – per spaudos konferenciją trečiadienį Seime sakė M. Weberis.

Anot jo, šiuo metu kaip niekada Europa „turi būti vieninga, tvirta ir aktyvi“, taip pat sveikino Europos Sąjungos sprendimą dėl sankcijų Rusijai.

Europos liaudies partijos europinei šeimai priklausančios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) deleguota premjerė Ingrida Šimonytė sakė, kad visa politinė bendruomenė gyvena tomis pačiomis aktualijomis.

„Šiandien Lietuvoje lankosi svarbiausios Europos Parlamento frakcijos ir partijų šeimos, kuriai priklauso TS-LKD vadovybė parlamente, kaip ir daug vizitų, kurie vyksta šiuo metu, per kuriuos tenka susitikti su Europos politikais, JAV politikais, jų (susitikimų) negali būti per daug, visi gyvename tomis pačiomis aktualijomis ir šiandien turėsime galimybę diskutuoti“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Europos Sąjunga antradienį sutarė dėl sankcijų paketo Rusijai, pirmadienį Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pripažinus Maskvos remiamų separatistų valdomų Donecko ir Luhansko regionų nepriklausomybę.

M. Weberis: „Nord Stream 2“ buvo klaida

Vėliau EPP atstovų spaudos konferencijoje Seime M. Weberis sakė, jog yra svarbu parodyti tikrąsias V. Putino veiksmų priežastis: tai ne NATO esą keliama grėsmė Rusijos saugumui, o demokratijos baimė.

„Ne NATO yra grėsmė Rusijai, o didžiausia grėsmė V. Putinui yra demokratiška Ukraina, jis bijo už to stovinčių idėjų, jis bijo mūsų gyvenimo būdo ir tai yra grėsmė jam“, – kalbėjo M. Weberis.

„Aš esu absoliučiai laimingas dėl Vokietijos vyriausybės vakarykščio sprendimo stabdyti „Nord Stream 2“, šio sprendimo reikėjo skubiai, išties kaip EPP grupė mes metai iš metų to reikalavome, bet pagaliau tai padaryta, tai yra didžiulis žingsnis stiprinant pasitikėjimą Vakarų pasauliu ir grąžinant Vokietijai Europos lyderės poziciją“, – kalbėjo politikas.

Jis taip pat teigė, jog „Nord Stream 2“ projektas buvo „viena iš didžiausių Vokietijos vyriausybės klaidų“.

Suomijos dešiniųjų atstovas Petteris Orpo (Peteris Orpas) teigė, kad Šiaurės ir Baltijos šalys kiekviena per istoriją turi savo patirtį, kaip kovoti su Rusijos agresija.

„Mes turime aiškiai pasakyti V. Putinui – mes netoleruosime tokio elgesio. Prieš dešimt metų mes būtume negalėję įsivaizduoti tokios situacijos, kurioje esame šiandien. Ir mes žinome, kad turime laikytis tvirti ir vieningi, nei viena šalis neturi būti palikta viena“, – kalbėjo P. Orpo.

Vakarų vienybė yra didžiausia V. Putino nesėkmė

Europos Parlamentaro narė konservatorė Rasa Juknevičienė pabrėžė, kad Vakarų pasaulis vienodai vertina situaciją ir ši vienybė yra didžiausia V. Putino nesėkmė.

„Šiandien kaip niekada vieningai matom situaciją, požiūris yra vieningas, ir aš manau, kad tai yra didžiausia pergalė ir didžiausia V. Putino nesėkmė. Jo politika žlugs kada nors, tikiuosi, kad savo savo gyvenime pamatysim kitokią Rusiją ir dėl to verta mums visiems susitelkti“, – kalbėjo R. Juknevičienė.

Vakarų vienybę kaip atsaką į Rusijos veiksmus pabrėžė ir Latvijos dešiniųjų atstovas Arvils Ašeradens (Arvilas Ašeradenas), sakydamas, kad „Rusija sukūrė naujo pobūdžio vienybę Vakarų pasaulyje“.

Šiandien kaip niekada vieningai matom situaciją, požiūris yra vieningas, ir aš manau, kad tai yra didžiausia pergalė ir didžiausia V. Putino nesėkmė.

„Senoji saugumo architektūra atsidūrė po klaustuku ar yra dingusi po Minsko susitarimo, ir mes turime galvoti apie naują. Mes esame unikaliame istorijos momente, situacijoje, kuri sukurta Rusijos, ir Rusija taip pat sukūrė ir naujo pobūdžio vienybę“, – kalbėjo Latvijos atstovas.

Estijos dešiniųjų atstovė Riina Solman teigė, kad būdas parodyti solidarumą su Ukraina Vakarų valstybėms yra palikti Kijeve savo diplomatus.

„Estija remia Europos vienybę ir sankcijas Rusijai, smerkia šios agresiją. Estijos ambasada liko veikti Kijeve ir tai vienas iš būdų paremti Ukrainą. Vakarų diplomatų buvimas Kijeve ir vyriausybių narių vizitai būtų stiprus signalas tiek Rusijai, tiek Ukrainai, parodantis, kad Ukraina nėra viena“, - kalbėjo R. Solman.

Europos Sąjunga antradienį sutarė dėl sankcijų paketo Rusijai, pirmadienį Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pripažinus Maskvos remiamų separatistų valdomų Donecko ir Luhansko regionų nepriklausomybę.