R. Budbergytė sako, kad sprendimas dėl partiečio Juozo Oleko tapimo Seimo pirmininku nėra galutinis ir turi būti persvarstytas partijos prezidiume. Politikė pati neatmeta galimybės kandidatuoti į šias pareigas. Visgi būtent J. Oleko pavardė įrašyta šalia Seimo pirmininko pareigybės koalicinėje sutartyje.

Opozicija kritikuoja, kad tokia situacija rodo, jog valdantiesiems svarbiausia postai, o ne vertybės. Kodėl susikibo du partijos senbuviai? Ar J. Olekas dar kartą rizikuoja prarasti ne tik premjero, bet ir Seimo pirmininko kėdę – tiesiog iš po nosies? Kas būtų geresnis Seimo pirmininkas?

Buvęs Seimo narys Andrius Mazuronis šią situaciją vadina tragikomedija ir kritikuoja socialdemokratų negebėjimą komunikuoti.

„Viešųjų ryšių prasme vyksta tragikomedija. Pradeda ne nuo darbų, o nuo postų. LSDP yra du flangai – Vilijos Blinkevičiūtės, R. Budbergytės, Gintauto Palucko ir vadinamųjų senųjų socialdemokratų, prie kurių greičiausiai šliejasi ir laikinasis pirmininkas Mindaugas Sinkevičius. Jau seniai stebim kovą tarp šių flangų. Kol vyko derybos dėl koalicijos, J. Olekas ir senųjų socialdemokratų flangas pasinaudojo padėtimi, partiniais ryšiais ir sugebėjo įtaisyti formuluotę su J. Oleko pavarde. V. Blinkevičiūtės, R. Budbergytės, G. Palucko kompanija buvo apeita, tačiau pamatė, kad įrašyta ne tai, ko tikėjosi, ir prasidėjo chaosas“, – A. Mazuronis priduria, kad tai rodo, jog partija nesusikalba tarpusavyje.

„Ką partija darys, kai reikės priiminėti rimtus sprendimus? Akivaizdu, kad koalicijos ateity laukia dideli iššūkiai, ypač susiję su viešąja komunikacija“, – įsitikinęs buvęs Seimo narys.

Pradeda ne nuo darbų, o nuo postų. 

Klaipėdos universiteto politologės Gabrielės Burbulytės-Tsiskarishvili vertinimu, susiklosčiusi situacija nebūtinai gali reikšti komunikacinę krizę. Ji sako, kad netgi priešingai – tai gali būti puikiai apmąstytas žingsnis.

„Viena vertus, tai gali reikšti, kad nepavyko suvaldyti situacijos. Iš kitos pusės, galbūt viskas išviešinta sąmoningai, kad būtų nuimtos kai kurios įtampos, pvz., dėmesys nuo ministrų skyrimo“, – svarsto politologė, tačiau ji taip pat sako, kad socialdemokratai jau kurį laiką turi su komunikacija susijusių problemų.

Jos teigimu, jei partijoje iš tiesų vyksta nesutarimų dėl posto, situaciją gali išnaudoti koalicijos partneriai.

„Kai partneris tampa pažeidžiamesnis, kiti gali išsikovoti didesnių „bonusų“. Nors koalicijos sutartyje jau įrašyta konkreti pavardė, ten yra ir punktas, kad pavardėms pasikeitus sutartis nėra nutraukiama“, – akcentuoja politologė.

Ir G. Burbulytė-Tsiskarishvili, ir A. Mazuronis sako, kad dabar situacija visiškai nenuspėjama, o iš jos išpešti naudos gali mėginti netgi Saulius Skvernelis. Sunku nuspėti ir tai, ką partija patvirtintų kaip kandidatą į Seimo pirmininkus. A. Mazuronis sako, kad iš ankstesnių sprendimų matyti, jog V. Blinkevičiūtės, R. Budbergytės ir G. Palucko flangas turi didesnį palaikymą, tačiau intrigos įneša tai, jog balsavimas bus slaptas.

Visgi jis mano, kad J. Olekas būtų stipresnis Seimo pirmininkas.

„Asmeniškai abu pažįstu, su abiem neblogi santykiai, tad būtų neetiška vertinti, kuris būtų geresnis, tačiau jei reikėtų lažybose už kurį nors statyti savo pinigus, statyčiau už J. Oleką. Manau, kad jo gebėjimas šnekėtis, tartis ir su koalicijos partneriais, ir su opozicija, jo kaip diplomato savybės yra stipresnės nei R. Budbergytės“, – sako A. Mazuronis.

Visas „Žinių radijo“ reportažas – vaizdo įraše: