„Kalbant apie visus tuos tarybų narius ir jų kreipimąsi, kuris pasirodė neseniai, vis dėlto aš galvoju, kad jeigu Seimas in corpore – ir opozicija, ir dauguma – nuspręstume dėl amnestijos, tai tikrai būtų teisingas sprendimas“, – penktadienį per susitikimą su opozicine Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija Seime sakė ji.

Anot paskirtosios ministrės, tai buvo ne pavienių asmenų sugalvotas dokumentų klastojimas, o sisteminė bėda, kai nebuvo sukurta tinkamo lėšų panaudojimo ir atsiskaitymo už jas mechanizmo.

Tačiau R. Tamašunienė teigė nepalaikanti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete svarstytų Baudžiamojo kodekso pataisų, kad nebūtų taikoma baudžiamoji atsakomybė už pareigūnų ir politikų piktnaudžiavimą, kai nepadaroma turtinė žala.

Pasak jos, tokiu atveju visi – ne tik nuteistieji „čekiukų“ byloje – galėtų „persiteisti“ ir išvengti bausmės.

Inga Ruginienė „iš dalies“ pritartų amnestijai

Paskirtoji premjerė Inga Ruginienė sako, kad iš dalies pritartų amnestijai vadinamosiose „čekiukų“ bylose.

„Aš galvoju, kad dėl baudžiamosios bylos ir priklausomai nuo to, kokia ten yra ta suma, iš dalies galbūt ir pritarčiau (amnestijai – BNS), bet nenorėčiau, kad šitame veiksme žmogus išvengtų atsakomybės“, – interviu BNS penktadienį sakė politikė.

Pasak jos, net ir atsisakius baudžiamosios atsakomybės taikymo ne pagal paskirtį kanceliarines lėšas naudojusiems politikams, jie turėtų atlyginti ne tik žalą, bet ir susimokėti keliskart didesnę nei padaryta žala baudą.

Tačiau politikė tvirtino sutinkanti, kad nuteistiesiems „čekiukų“ bylose taikoma baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas kurį laiką eiti viešąsias pareigas – kai kuriais atvejais yra perteklinė, kai bylose figūruoja mažos sumos.

BNS rašė, kad per 100 tarybų narių iš įvairių savivaldybių centrinės valdžios praėjusią savaitę paprašė imtis veiksmų, kad būtų nutrauktos baudžiamosios bylos ir ikiteisminiai tyrimai dėl savivaldos politikų lėšų panaudojimo.

Politikams atstovaujantis advokatas Gintaras Černiauskas BNS sakė, kad tokį dokumentą pasirašė 104 tarybų nariai, tačiau atsisakė pateikti jų sąrašą, motyvuodamas klientų konfidencialumu.

BNS žiniomis, tarp pasirašiusiųjų yra teisėsaugos įtarimų dėl piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo sulaukusi Birštono merė Nijolė Dirginčienė, Pagėgių meras Vaidas Bendaravičius, Kaišiadorių meras Šarūnas Čėsna, Prienų meras Alvydas Vaicekauskas, buvęs Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas, buvęs Ignalinos meras Justas Rasikas.

Dokumente, kurį matė BNS, teigiama, kad „yra teisinis pagrindas reabilituoti nuteistuosius savivaldybių tarybos narius, o pradėti ikiteisminiai tyrimai, kaip ir teismams perduotos baudžiamosios bylos, turėtų būti nutraukti“.

Anot kreipimosi, savivaldybių tarybų nariai objektyviai negalėjo suvokti ir numatyti, kad jų veiksmai vėliau bus vertinami kaip prieštaraujantys teisei ir už juos grės baudžiamoji atsakomybė.

Specialiųjų tyrimų tarnyba skelbia šiuo metu atliekanti ikiteisminius tyrimus dėl 36 savivaldybių galimai netinkamo politikų veiklai skirtų lėšų panaudojimo. Įtarimai yra pareikšti 28 asmenims ir 12 baudžiamųjų bylų nagrinėjama teismuose.

Prokurorai atlieka ne tik ikiteisminius, bet ir viešojo intereso gynimo tyrimus dėl savivaldos politikų lėšų naudojimo. Nesant nusikaltimo požymių, tačiau turint duomenų, kad valstybės pinigai naudoti nepagrįstai, teikiami civiliniai ieškiniai dėl žalos atlyginimo savivaldybėms.

Generalinė prokurorė Nida Grunskienė rugpjūčio pirmoje pusėje nurodė, kad „čekiukų“ bylose jau atlyginta virš 1 mln. eurų valstybei padarytos žalos, sudaryta daugiau nei 50 taikos sutarčių.