Teismas pirmadienį pranešė, kad skundžiamas potvarkis yra KT teisėjų skyrimo procedūros dalis, nustatytos Konstitucijoje ir Seimo statute.

„Šiuo aktu inicijuojama Konstitucinio Teismo teisėjo skyrimo procedūra, todėl potvarkis negali būti laikomas savarankišku administraciniu aktu“, – teigiama Regionų administracinio teismo pranešime.

Jame pažymima, kad priėmus Seimo nutarimą dėl J. Sabatausko paskyrimo KT teisėju bus galima kreiptis į Konstitucinį Teismą, ar šis paskyrimas neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.

„Galutinio Seimo akto, kuriuo paskiriamas Konstitucinio Teismo teisėjas, konstitucingumo klausimą sprendžia Konstitucinis Teismas, todėl administraciniam teismui nepriskirta kompetencija vertinti Seimo pirmininko potvarkio teisėtumo“, – rašoma Regionų administracinio teismo pranešime.

BNS rašė, kad praėjusią savaitę Seimo opozicijai priklausanti grupė parlamentarų kreipėsi į Regionų administracinį teismą prašydama stabdyti pradėtą J. Sabatausko skyrimo į KT teisėjus procedūrą ir panaikinti parlamento vadovo teikimą.

Jų teigimu, J. Sabatausko kandidatūra neatitinka Konstitucijoje įtvirtinto reikalavimo, kad KT teisėju gali būti asmuo, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip dešimties metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažą.

Skundo autoriai tvirtino nustatę, kad J. Sabatauskas neturi teisinio darbo stažo pagal teisininko specialybę, nes nėra dirbęs nei mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę, nei dirbęs kito teisinio darbo, kuriam privalomas teisinis išsilavinimas.

Jų teigimu, dalyvaudami politinėje veikloje ar būdami Seimo nariais, asmenys įgyja politinio, o ne teisinio darbo stažą, o vien teisininko diplomo turėjimas nereiškia ir nelemia to, kad tokį išsilavinimą turintis asmuo, nesvarbu, kokį darbą dirbtų ar kokias pareigas eitų, yra savaime laikomas dirbančiu pagal teisininko specialybę.

J. Sabatauskas nuo 2000 metų renkamas į parlamentą, šiuo metu jis vadovauja Teisės ir teisėtvarkos komitetui.

J. Sabatauskas anksčiau žurnalistams yra sakęs, kad atitinka reikalavimą dėl dešimties metų teisinio darbo stažo, nes Vyriausybės patvirtintame teisinių pareigybių sąraše, be kitų, įrašyti ir Seimo nariai.

Be to, pastabų J. Oleko potvarkiui neturėjo ir Seimo teisininkai.

KT sudaro devyni teisėjai, kas trejus metus teismas atnaujinamas trečdaliu. Šis atnaujinimas turi įvykti kitų metų pavasarį, tačiau kandidatų pavardes privalu paskelbti prieš pusmetį.

Antradienį per nenumatytą posėdį Seimo pirmininkas socialdemokratas J. Olekas į KT teisėjus pateikė partijos kolegos J. Sabatausko, prezidentas Gitanas Nausėda – Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekano Haroldo Šinkūno, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkė Danguolė Bublienė – šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Artūro Driuko kandidatūras.