UNESCO susitikime – susirūpinimas dėl vis blogėjančios padėties Kryme | kl.lt

UNESCO SUSITIKIME – SUSIRŪPINIMAS DĖL VIS BLOGĖJANČIOS PADĖTIES KRYME

UNESCO būstinėje Paryžiuje pirmadienį surengtame susitikime apžvelgta informacija, ar Ukrainos Krymo Autonominėje Respublikoje ir Sevastopolio mieste laikomasi UNESCO puoselėjamų principų.

Lietuvos nuolatinė atstovė ambasadorė Irena Vaišvilaitė trisdešimt vienos valstybės vardu pareiškė susirūpinimą dėl vis blogėjančios padėties Kryme.

Ambasadorė, pasak Užsienio reikalų ministerijos pranešimo, pabrėžė prie pareiškimo prisijungusių UNESCO narių paramą Ukrainos teritoriniam vientisumui ir suverenumui bei paragino Rusiją laikytis tarptautinių įsipareigojimų. Pareiškime pažymima, kad prie jo prisijungusios šalys nepripažįsta rugsėjo 8 dienos Rusijos organizuotų „rinkimų“ Krymo pusiasalyje.

Taip pat primintas šią vasarą įvykęs incidentas, kai Rusija per Pasaulio paveldo komiteto sesiją platino leidinį, kuriame klaidingai buvo tvirtinama, esą UNESCO saugomas Ukrainos paveldas Kryme priklauso Rusijai. „Toks bandymas manipuliuoti informacija nusižengia UNESCO principams“, – pažymėjo Lietuvos nuolatinė atstovė.

Pasak pareiškimo, nerimą kelia nuolat blogėjanti padėtis, kurią sukelia Rusijos agresija Krymo pusiasalyje. Pareikštas susirūpinimas dėl žiniasklaidos laisvės, žurnalistų ir žiniasklaidos darbuotojų saugumo, prieigos prie religijos institucijų. Ambasadorė taip pat pabrėžė Krymo totorių, ukrainiečių ir visų etninių ir religinių bendruomenių teisę puoselėti savo kalbą ir kultūrą, tradicijas, švietimą ir tapatybę.

Bendrame pareiškime, kaip teigiama URM pranešime, pabrėžtas raginimas, kad Rusija nedelsdama suteiktų laisvę visiems savavališkai ar neteisėtai sulaikytiems Ukrainos piliečiams, kurie vis dar laikomi įkalinti Krymo pusiasalyje ir jį nelegaliai aneksavusioje Rusijoje.

UNESCO Vykdomoji taryba 2014 metais nutarė stebėti padėtį okupuotame Kryme, todėl šios organizacijos bendruomenė du kartus per metus įvertina informaciją apie padėtį šioje Ukrainos dalyje, apžvelgdama UNESCO veiklos sritis. Organizacijos sekretoriatas tiesiogiai ir drauge su kitomis bendradarbiaujančiomis organizacijomis renka informaciją apie padėtį Kryme, konsultuojasi su Ukrainos institucijomis.

Prie bendro pareiškimo dėl padėties Kryme prisijungė Airija, Albanija, Andora, Australija, Austrija, Belgija, Bulgarija, Čekijos Respublika, Danija, Estija, Islandija, Ispanija, Jungtinė Karalystė, Juodkalnija, Kanada, Kroatija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Liuksemburgas, Moldova, Nyderlandai, Norvegija, Prancūzija, Rumunija, Sakartvelas, Slovėnija, Suomija, Švedija, Turkija, Vokietija.

 

Rašyti komentarą
Komentarai (3)

kodel

nepasakyti kam ,,blogeja,, ta padetis Kryme, jeigu daugelis zmoniu savo padetimi labai patenkinti...

valstybių

pasaulyje apie 200 , o susirūpino 31 ...............matyt klimato atšilimas sutrukdė

Na taip

Krymu kurio Putkins niekad neatiduos reikia rūpintis.O va naikinama Kuršių Nerija - ne? Ir kodėl tie valdžiagyviai nei kiek nedirba savo Valstybei?

SUSIJUSIOS NAUJIENOS