Ušackas apie prezidentų susitikimą: Putinas išsidavė

Ušackas apie prezidentų susitikimą: Putinas išsidavė

2025-08-20 10:48

Pirmadienį JAV prezidentas Baltuosiuose rūmuose priėmė Ukrainos prezidentą ir Europos lyderius, siekdamas aptarti, kaip užbaigti karą Ukrainoje. Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimas su Jungtinių Valstijų vadovu Donaldu Trumpu įvardytas kaip geriausias, nors vos prieš kelis mėnesius diplomatinėse derybose buvo patirtas fiasko. Daugiausia dėmesio skiriama neaiškumui dėl Rusijos ir Ukrainos prezidentų susitikimo, paliauboms, saugumo garantijoms ir teritorijų mainų klausimui.

Vladimiras Putinas ir Donaldas Trumpas
Vladimiras Putinas ir Donaldas Trumpas / Scanpix nuotr.

Įvykusį prezidentų susitikimą Vašingtone pakomentavo buvęs užsienio reikalų ministras ir ambasadorius Jungtinėse Amerikos Valstijose Vygaudas Ušackas.

– Ukrainos prezidentas V. Zelenskis tai pavadino geriausiu susitikimu su Jungtinių Valstijų prezidentu D. Trumpu. Ar jums atrodo taip pat?

– Atramos taškas – praėjęs susitikimas vasarį, kuris tapo diplomatiniu fiasko. Manau, kad V. Zelenskiui buvo tikrai svarbu pasikalbėti su D. Trumpu ne vienam, bet kartu su septyniais Europos lyderiais. Šia prasme manau, kad V. Zelenskis išvyko iš Vašingtono labiau užtikrintas, ypač svarbiausiu klausimu, apie kurį buvo diskusija pirmadienį – dėl galimų saugumo garantijų suteikimo Ukrainai.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše: 

– Bet susitikime su D. Trumpu rusai irgi spinduliavo pozityvu. Ar įmanoma palyginti šiuos du susitikimus?

– Juos sunku palyginti. Tai skirtingos personalijos, skirtingos istorijos – vienas nusikaltėlis, kitas didvyris, ir priimamas JAV prezidento, o priimamas – su raudonu kilimu ir plojimais. Stebėjau tiek Rusijos prezidentą V. Putiną, tiek D. Trumpą, su kuriais teko bendrauti, ir bandžiau suprasti ne tik verbalinę, bet ir kūno kalbą. V. Putinas išsidavė – jam tai buvo laimės valanda. Tai buvo matyti: jis retai būna toks laimingas ir to neslėpė, nes jam tai buvo delegitimavimas, pripažinimas. Kaip bebūtų gaila, D. Trumpas jau daug pozityvių kortų permetė V. Putinui.

V. Putinas išsidavė – jam tai buvo laimės valanda.

– Kalbant apie D. Trumpo kortas, apie kurias jis mėgsta daug kalbėti, kieno kortos yra dabar?

– Sakyčiau, kad ne tiek kortos, kiek kamuolys. Manau, kad jis dabar yra V. Putino ir Europos rankose. V. Putino – ta prasme, kad jam reikės atsakyti dėl dvišalio susitikimo su V. Zelenskiu.

– Jeigu jis įmanomas?

– Manau, kad jis įmanomas, jeigu V. Putinas to panorės. V. Zelenskis tai yra pakartojęs. Bet bijau, kad Kremlius ir Rusija bandys tai kiek galima užtęsti. O kitas kamuolys yra europiečių rankose, nes D. Trumpas aiškiai pasakė, kad saugumo garantijų suteikimas bus Europos vaidmuo, o JAV prisidės. Kaip ji prisidės, nežinome. Tik žinome, kad, kas susiję su oro gynybos kontrole, žvalgyba, JAV prisidėjimas yra svarbus, o D. Trumpas toliau darys savo kontraktinę diplomatiją, verslus. Jeigu europiečiai ir ukrainiečiai nori Amerikos prisidėjimo, už tai reikės mokėti. Ar 90 mlrd., ar 150 mlrd. dolerių – laikas parodys, bet dosnios paramos laikas pasibaigęs ir už bet kokią JAV paramą teks atsiskaityti.

– Kur Europa yra šiame Ukrainos ir Rusijos kare – už borto, ant borto, o gal laive kartu su amerikiečiais?

– Manau, kad jie priartėjo prie borto, nes buvo tikrai už borto – labai toli ir per daug. Drįstu teigti, kad kai istorikai rašys knygas apie šį karą, tai tikrai nebus pats garbingiausias puslapis Europai. Karas vyksta Europoje, Ukrainoje. Ir iš esmės – kodėl prasidėjo? Dėl to, kad Ukraina norėjo pasirašyti sutartį dar 2013 metais Vilniuje. Ir tai, kad europiečiai dabar yra užribyje, parodo geopolitinio svorio ir karinių pajėgų nebuvimą, nors jos buvo reikalingos. Šis momentas yra galimybė Europai susigrąžinti vaidmenį, tačiau jis bus ilgalaikis ir tvarus tik tuo atveju, jeigu matysime, kad Europa turi savo karines pajėgas. Vokietijos vaidmuo, kaip ekonomikos variklio, bus be galo svarbus, kad ji militarizuotųsi ir būtų pajėgi ginti visą Europą nuo galimo Rusijos puolimo.

– Dėl saugumo garantijų – viena pusė sako, kad įmanoma, Kremlius dar kartą kartoja, jog neįmanoma, kad NATO kariai būtų Ukrainoje. Bet gal čia kažkas pasikeitė ir Kremlius nebeturės kito pasirinkimo?

– Čia yra du probleminiai klausimai. Pirmas – ką toleruos Kremlius. Manau, kad V. Putinas su D. Trumpu sutars tiek, kiek tai neįgalios, neįpareigos amerikiečių karių buvimo Ukrainoje. Manau, kad tai yra raudona linija, dėl kurios V. Putinas nesutars. Nei Vokietija, nei Didžioji Britanija, nei Prancūzija, nei Lenkija, nei Baltijos šalys nekelia grėsmės V. Putinui ir jo režimui, todėl jis akcentuos europiečių karių buvimą. Kitas dalykas – ne tik norinti, bet ir galinti europiečių koalicija: koks bus skaičius, koks kontingentas, kokia bus misija? Ar tai bus taikos palaikymo, ar atgrasymo misija? Laikas parodys.

– Rusai žada raštu įsipareigoti nebepulti jokios Europos šalies, jeigu Ukraina išpildys jų norimas taikos sąlygas. Ar galima tikėti rusų įsipareigojimais, juk Ukrainai atsisakius branduolinių ginklų irgi buvo dėtas jų parašas nepulti?

– Toks parašas galioja tiek pat, kiek tualetinis popierius. Istorija parodė, kad vienintelė atgrasymo priemonė, kuri yra veiksminga – jėga: europiečių karinis buvimas Ukrainoje, Ukrainos karinės pajėgos ir amerikiečių parama – žvalgyba, oro gynyba ir taip toliau.