„Didžioji dauguma Europos Sąjungos šalių yra ir NATO šalys, turbūt šitoje vietoje, sakyčiau, reikėtų išvengti dubliavimo – reikėtų rasti gerą balansą, kad vieni kitiems netrukdytume ir kažkaip neužgožtume“, – LRT televizijai sekmadienį sakė R. Vaikšnoras.
Kaip skelbė ELTA, Bendrija svarsto, ar blokui reikalingas savas į NATO panašus reagavimo į skubias situacijas mechanizmas, kuris padėtų geriau koordinuoti veiksmus prieš Rusijos hibridines atakas.
Europos šalių vyriausybės teigia, kad Rusijos pajėgoms susiduriant su sunkumais fronte, Maskva intensyvina diversijų ir kišimosi kampaniją prieš Ukrainos rėmėjus, jau penktus metus tęsiantis Kremliaus 2022 m. vasarį pradėtai plataus masto invazijai.
Po didelio atgarsio sulaukusių incidentų, pavyzdžiui, Vokietijos oro uoste aptikto ginkluoto drono, Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen pasiūlė sukurti naują „ekstremaliųjų situacijų saugumo protokolą“, kuris padėtų reaguoti į didėjančią grėsmę.
U. von der Leyen teigimu, šis mechanizmas sudarytų sąlygas bet kuriai ES šaliai krizės atveju sušaukti skubias konsultacijas ir padėtų sutarti, kaip reaguoti į vadinamojoje „pilkojoje zonoje“ vykstančius incidentus, nesiekiančius atviros agresijos lygio.
(be temos)