Šis skaičius apima profesinės karo tarnybos karius ir šauktinius.

„Priėmus sprendimus dėl divizijos atkūrimo (...) ir paraleliai kitų pajėgumų vystymo yra poreikis turėti, siektinas skaičius būtų maždaug link 20 tūkst., pagrindinis augimas numatytas užpildant naujai kuriamus vienetus, kurie atsirastų vystant divizijos pajėgumą “, – po VGT posėdžio ketvirtadienį žurnalistams sakė prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Marius Česnulevičius.

„Kalbame ne tik apie plėtrą pajėgumų, įsigijimus tankų, šarvuočių, kitos technikos, kalbame ir apie personalo plėtrą“, – teigė jis.

Anot patarėjo, kariuomenė ir Krašto apsaugos ministerija (KAM) planuoja personalo plėtrą, pagrindinis akcentas – profesinės karo tarnybos kariai, kurių reikia užpildyti ne tik vystomą nacionalinę diviziją, bet ir likusią dalį ginkluotųjų pajėgų.

„Per artimiausius 15 metų planuojama išauginti kariuomenę, auginimas vyks ne generolų, pulkininkų sąskaita, daugiausia išaugs puskarininkių ir paprastų karių, jūreivių. Ten galimi skaičių augimai iki pusantro karto“, – kalbėjo M. Česnulevičius.

Per artimiausius 15 metų planuojama išauginti kariuomenę, auginimas vyks ne generolų, pulkininkų sąskaita, daugiausia išaugs puskarininkių ir paprastų karių, jūreivių. Ten galimi skaičių augimai iki pusantro karto.

Pasak jo, ketinama didinti ir Krašto apsaugos savanorių pajėgas ir kitų savanoriškai tarnaujančių asmenų skaičių.

Kartu su planais didinti karių skaičių taip pat planuojamas ir socialinis paketas, kuris skatintų gyventojus rinktis profesinę karo tarnybą.

„KAM yra parengusi savo viziją ir siūlymus, šio VGT dar nebuvo pristatyti, mes apie juos kalbėjome, apie būtinybę, kad tai turi būti padaryta“, – sakė M. Česnulevičius.

Jo teigimu, planuojami ribiniai karių skaičiai turės būti patvirtinti Seime, su tai numatančiu įstatymo projektu bus teikiami ir socialinį paketą kariams numatantys teisės aktų pakeitimai.

„Tai turėtų būti artimiausiu laiku padaryta, nes apmatai jau parengti“, – kalbėjo M. Česnulevičius.

Kaip rašė BNS, pernai liepą Seimas pritarė kariuomenės struktūros pokyčiams, kuriuose numatyta, kad bendras ribinis karių skaičius didėja nuo 20 tūkst. 840 iki 29 tūkst. 380, o šauktinių ribinis skaičius – nuo 4240 iki 7040 per metus, taip sudarant prielaidas įvedinėti visuotinį šaukimą.

Tuo metu pernai rugsėjį Vyriausybė pritarė KAM parengtam kariuomenės personalo planui 2024–2030 metams. Jame numatyta, kad iki 2030 metų Lietuvoje turėtų tarnauti 15,5 tūkst. profesinės karo tarnybos karių, o aktyviajame rezerve parengta 50 tūkst. karių.

Šių metų sausį buvo sudarytas šių metų karo prievolininkų sąrašas, į kurį įtraukta per 25 tūkst. karo prievolę turinčių jaunuolių. Iš viso šiemet į tarnybą įvairiuose Lietuvos kariuomenės daliniuose planuojama pašaukti 3 tūkst. 865 karo prievolininkus.

Vystant nacionalinę diviziją, įsigyjant naują techniką ir ruošiantis Vokietijos brigados priėmimui Lietuva krašto apsaugai iki 2030-ųjų ketina skirti papildomus 12–13 mlrd. eurų, tai kilstelėtų finansavimą gynybai iki 5–6 proc. BVP.

VGT sudaro prezidentas, ministras pirmininkas, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas. Ji svarsto ir koordinuoja svarbiausius valstybės gynimo klausimus.

Marius Česnulevičius. BNS nuotr.

M. Česnulevičius: dėl poligono siekiame optimalaus varianto, o ne nulaužti savivaldą

Prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais M. Česnulevičius sako, kad ieškant vietos brigados dydžio kariniam poligonui siekiama rasti optimalų variantą, o ne „nulaužti savivaldą“.

„Vienas iš principų yra ne priversti ką nors priimti poligoną, ne nulaužti vietos savivaldą, o surasti optimaliausią variantą. Šiuo atveju kelios savaitės ar pora mėnesių iš principo nekeičia situacijos“, – žurnalistams po VGT posėdžio ketvirtadienį sakė patarėjas.

Nebus tempiama guma.

Pasak jo, teritorijos suradimas poligonui yra mėnesių klausimas.

„Nebus tempiama guma“, – kalbėjo pareigūnas.

VGT jau prieš kurį laiką yra priėmusi sprendimą dėl naujo poligono poreikio, tačiau vietos jam paieškos pasistūmėjo pastarosiomis savaitėmis.

Kaip rašė BNS, Krašto apsaugos ministerija teigia, jog naujam poligonui rasta 14 potencialių vietų, savo ruožtu premjeras Gintautas Paluckas yra teigęs, kad vietos teritorijai žvalgomasi Pietų Lietuvoje.

Poreikis naujiems poligonams atsirado Lietuvoje daugėjant sąjungininkų karių, augant šauktinių skaičiui ir rezervui, įsigyjant naujos karinės technikos.

„Pridėtinė vertė čia esančių karių (bus tada – BNS), jeigu jie sugebės kariauti. Jeigu jie neturės galimybės poligonuose treniruotis, tai čia bus tik jų buvimas ir degradacija“, – kalbėjo M. Česnulevičius.

Pernai rudenį Seimas nusprendė naujus poligonus įsteigti Tauragės ir Šilalės rajonuose, tačiau jie bus mažesni ir bus skirti tik manevravimui.

Prezidento patarėjas apie rugsėjį rengiamas „Zapad“ pratybas: kol kas grėsmių Lietuvai nematome

Prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais M. Česnulevičius teigė, kad kol kas nėra jokių signalų, jog rugsėjį prie Lietuvos pasienio planuojamos bendros Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos „Zapad“ keltų kokią nors realią grėsmę.

„Šiam momentui mes nematome jokių grėsmių Lietuvos Respublikai. Pratybos – bet kokios pratybos – aišku, gali būti ir priedanga bet kokiai slaptai operacijai, ką mes jau esame numatę netolimoje praeityje. Tačiau tie indikatoriai, kuriuos mes turime, kuriuos mes matome, rodo, kad „Zapad“ pratybos bus nieko daugiau kaip paprastos pratybos“, – po VGT posėdžio sakė M. Česnulevičius.

„Signalas atgrasymo bus, signalas, kad Rusija, Baltarusija pasiruošusios, jeigu reikia, atsakyti ginklu – bus. Bet mes nematome jokių ženklų, kad tai galėtų išvirsti į konvencinę arba nekonvencinę ataką ar išpuolį prieš Lietuvos Respubliką ar prieš mūsų kaimynus“, – akcentavo jis.

Saugumo situacija regione – nepasikeitusi

Prezidento patarėjas taip pat pažymėjo, kad bendra saugumo situacija regione taip pat nėra pasikeitusi.

„Pablogėjimo ar pagerėjimo nėra. Jeigu mes pažiūrėtume į tą karą tebesitęsiantį Ukrainoje, tai matome tarptautinės bendruomenės norą jį sustabdyti, matome ukrainiečių susitelkimą. (...) Ir mes matome Rusiją, kuri ruošiasi toliau tęsti karo veiksmus“, – sakė M. Česnulevičius.

„Tai šioje vietoje paveikslas visiškai aiškus – kas buvo agresorius, tas juo ir pasiliko. Ir situacijos pasikeitimų į gerąją pusę, deja, negalime nei identifikuoti, nei prognozuoti“, – pabrėžė patarėjas.

Plataus masto bendras karines pratybas „Zapad“ Maskva ir Minskas planuoja surengti 2025-ųjų rugsėjį. Oficialūs pastarųjų tikslai – praktikuoti bendrus gynybinius ir puolamuosius veiksmus, gerinti ginkluotųjų pajėgų bendradarbiavimą ir patikrinti karių pasirengimą įvairiems saugumo scenarijams.

Vis dėlto šie mokymai su Rusija ir Baltarusija besiribojančių šalių pareigūnams kiekvieną kartą kelia nerimą dėl galimų netyčinių incidentų.

Nors nuo 2009 metų šios pratybos yra rengiamos kas dvejus metus, visgi 2023-iaisiais buvo atšauktos. Kaip tuomet aiškino krašto apsaugos ministro pareigas ėjęs Arvydas Anušauskas, Maskva mobilizavo visą karinę galią karui Ukrainoje, todėl neturėjo reikiamų pajėgumų vykdyti mokymus.