„Sporto pinigai turi pasiekti sportininkus ir sportuojančius vaikus. Šiuo metu siūlymus dėl finansavimo (NSA) vadovui teikia komisija, kurią sudaro valstybės tarnautojai ir kurie už tai asmeniškai atsako pagal įstatymus. Todėl, mūsų vertinimu, siūlomas naujasis modelis būtų žingsnis atgal, galintis kainuoti skaidrumą, kurį tiek metų kūrėme“, – pranešime cituojama valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
„Grįžimas prie modelio, kuris jau anksčiau buvo kritikuotas dėl interesų konfliktų rizikų, yra pavojingas eksperimentas ir kelia rizikų valstybės biudžeto lėšų panaudojimo efektyvumui“, – teigė ji.
Kaip jau skelbta, ŠMK bei ŠMSM planuoja keisti Lietuvos sporto valdymo ir finansavimo modelį, Nacionalinę sporto agentūrą (NSA) pertvarkant į Nacionalinę sporto tarybą, kuriai būtų pavestas valstybės sporto politikos įgyvendinimas.
Pagal siūlomą modelį valstybės biudžeto lėšų skirstymo sprendimus priimtų nevyriausybinių sporto organizacijų atstovai, dirbantys visuomeniniais pagrindais. Toks modelis, pasak VK, jau buvo kritikuotas ankstesniuose audituose dėl nepakankamai aiškios atsakomybės ir interesų konfliktų rizikų.
Dar 2013 m., atlikus finansinį (teisėtumo) auditą Kūno kultūros ir sporto departamente, buvo konstatuota, jog sprendimus dėl biudžeto lėšų skyrimo turėtų priimti valstybės tarnyboje dirbantys asmenys, kurių atsakomybė yra aiškiai reglamentuota teisės aktais, o galimi interesų konfliktai tinkamai suvaldomi.
VK taip pat atkreipia dėmesį į planuojamos reformos terminus. Nacionalinės sporto tarybos įstatymas turėtų įsigalioti 2026 m. liepos 1 d., o pirmieji tarybos narių susirinkimo narių rinkimai organizuojami ne vėliau kaip iki 2026 m. birželio 1 d. Institucijos vertinimu, tai gali apsunkinti pasirengimą tinkamai administruoti sporto rėmimo programas.
„Taip pat verta pabrėžti, kad naujai suformuota taryba, peržiūrėdama jau finansuojamus projektus, gali nuspręsti jų nebetęsti, neanalizuodama skirtų lėšų panaudojimo efektyvumo“, – rašoma pranešime.
VK teigia raginanti įstatymo leidėjus įvertinti pateiktas pastabas ir užtikrinti, kad sporto politikos valdymo ir finansavimo modelis atitiktų skaidrumo, atsakomybės ir efektyvumo principus.
ELTA primena, kad Seimas yra linkęs svarstyti minėtas įstatymo pataisas. Valdantieji nurodo, kad pertvarka inicijuojama, atsižvelgus į atliktų patikrinimų išvadas bei kilusį nepasitenkinimą dėl sporto politikos įgyvendinimo kokybės.
Pagal įstatymo projektą, Nacionalinės sporto tarybos susirinkimą sudarytų dvylika narių.
Tiesa, nariai dar turėtų būti išrinkti rinkėjų. Pastaruosius deleguotų LTOK, Lietuvos sporto federacijų sąjunga, Lietuvos asociacija „Sportas visiems“, Nacionalinė sportininkų asociacija, Lietuvos savivaldybių asociacija, Lietuvos paralimpinis komitetas, Lietuvos kurčiųjų sporto komitetas, Lietuvos komandinių sporto šakų asociacija, Lietuvos techninio sporto federacijų asociacija ir aukštosios mokyklos, vykdančios sporto studijų krypčių grupei priskiriamos studijų krypties studijas.
Iš atrinktų 24 kandidatų, švietimo, mokslo ir sporto ministrė į Nacionalinės sporto tarybos narių susirinkimą deleguotų dvylika atrinktųjų. Juos ketverių metų kadencijai tvirtintų Vyriausybė.
Savo ruožtu Specialioji tyrimų tarnyba (STT), atlikusi savo vertinimą, įžvelgė skaidrumo, nešališkumo ir atskaitomybės rizikų bei teigė, kad siūlomais pakeitimais būtų grąžinama ydinga ir pasenusi sporto finansavimo tvarka, didinanti korupcijos riziką.
Naujausi komentarai