„Mačius tą paskutinį atvejį, kaip sunku buvo paskirti dabartinę LRT vadovę, jeigu gerai pamenu, iš trečio karto tik pavyko padaryti, vadinasi, kažkas yra gal nelabai gerai. Ir reikėtų pagalvot, kaip suefektyvint tuos procesus“, – trečiadienį Žinių radijui sakė politikas, paklaustas apie Seime svarstomą siūlymą palengvinti LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarką.

Kita vertus, A. Verygos teigimu, visi pakeitimai, susiję su žiniasklaida, turi būti daromi kruopščiai išdiskutavus.

„Nesvarbu, ar LRT būtų, ar kažkas kita, kas yra susiję su žiniasklaida, visada tai bus ypatingai jautru ir ypatingai pavojinga, todėl bet kas turėtų būti daroma gerai paaiškinus, apsvarsčius, tikrai įvardijus motyvus, kodėl tai yra daroma“, – sakė jis.

LVŽS pirmininkas tvirtino, kad slaptas balsavimas atleidžiant kurį nors pareigūną yra teisingas balsavimo būdas, nes tada galima išvengti bandymų paveikti apsisprendimą.

„Ir aš čia nematau jokios bėdos. Man atrodo, kaip tik yra žmonės tada laisvesni balsuoti, nebijodami kokių nors įtakų, kad kas nors negražiai apie juos pakalbės ar panašiai“, – teigė europarlamentaras.

Jis klaida pavadino siūlymą, jog pareiškus nepasitikėjimą LRT vadovą galėtų atleisti šeši iš 12 LRT tarybos narių.

„Dabar jau, kaip suprantu, visi suprato padarę nesąmonę ir matau, kad net ir tie, kurie ten rašėsi ant tokio projekto, atsitraukė ir registruoja, jog tai turėtų būti septyni nariai iš 12. Kur čia dabar likusi kokia nors problema, kurioj vietoj? Tegul pasako. Aš manau, kad politikai gi nėra priešai savo valstybei ir tikrai nenori čia nieko nei užimti, nei uzurpuoti“, – tvirtino A. Veryga.

BNS rašė, kad Seimas valdančiųjų balsais po pateikimo yra pritaręs „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio projektui palengvinti LRT generalinio direktoriaus atleidimą iš pareigų.

Pagal šį projektą LRT vadovas galėtų būti atleidžiamas slaptu balsavimu jam pareiškus nepasitikėjimą, kai už tai balsuoja pusė LRT tarybos narių, tai yra šeši iš 12.

Vėliau „aušriečių“ lyderis pripažino, kad svarstant pataisą parlamente reikės nustatyti septynių tarybos narių balsų kartelę generalinio direktoriaus atleidimui.

Šiuo metu galiojančiame įstatyme numatyta, kad nacionalinio transliuotojo vadovas dėl nepasitikėjimo gali būti atleidžiamas tik tuo atveju, jeigu taryba pareikštą nepasitikėjimą grindžia viešuoju interesu ir už tokį nepasitikėjimą balsuoja bent du trečdaliai jos narių – aštuoni iš 12.

LRT taryba paragino Seimą išlaikyti dabartinę kartelę.

Dėl šių ir kitų politikų veiksmų prieš LRT nacionalinio transliuotojo darbuotojai šią savaitę pradėjo protesto akciją: eteryje jie skelbia tylos minutes ir reikalauja politikų patraukti rankas nuo LRT. Taip pat rengiamos laidos, publikacijos apie tai, kokia svarbi demokratinei visuomenei yra laisva žiniasklaida, pasakojami valstybių pavyzdžiai, kas nutinka, kai žiniasklaida uzurpuojama.

Nacionalinio transliuotojo žurnalistai sako jaučiantys beprecedentį politikų spaudimą ir stebintys siekį užvaldyti visuomeninį transliuotoją.

Žurnalistų bendruomenė savo ruožtu žada organizuoti įvairias pilietines akcijas, apie kurias skelbs socialiniuose tinkluose, viena jų – laiškų Seimo nariams rašymas.