„Jūs visą laiką buvote teisūs, kas liečia Rusiją. 2022-aisiais metais Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, jūs iš karto supratote, kad Europos ateitis bus sprendžiama Ukrainoje“, – Seimo plenariniame posėdyje ketvirtadienį sakė politikė.
„Lietuviai supranta, kad Rusija nesustos. Ir kad (Rusijos prezidentas Vladimiras – BNS) Putinas turi būti sustabdytas Ukrainoje. Tai, ką daro Rusija, yra ne tik karas prieš Ukrainą, bet ir prieš mūsų demokratines vertybes, prieš laisvę. Baltijos šalys labai anksti tai suprato“, – pabrėžė ji.
J. Klockner tikino, kad dėl savo ryžtingo požiūrio Lietuva yra pavyzdys Vakarų Europai bei pačiai Vokietijai, o šiandien žiūrėdamos į Rusiją abi šalys kalba vienodai.
Bundestago pirmininkė, be kita ko, pabrėžė Berlyno sprendimo Lietuvoje dislokuoti brigadą svarbą.
„Atvyksta vyrai ir moterys su savo šeimomis, vaikai eina į mokyklas, darželius – tai reiškia, kad mes čia ne trumpam laikui“, – sakė ji.
BNS rašė, kad Vokietija ketina Lietuvoje iki 2027 metų pabaigos dislokuoti 4–5 tūkst. karių. Tam ruošiama Rūdninkų karinio miestelio infrastruktūra.
„Vokietija nori pasakyti labai aiškiai: Vokietija yra ir liks Lietuvos pusėje. Mes esame Ukrainos pusėje ir liksime Europos laisvės pusėje“, – kalbėjo J. Klockner.
Po pasisakymo posėdyje ji susitiko su prezidentu Gitanu Nausėda. Pasak Daukanto rūmų, politikai aptarė dvišalius santykius, regioninį saugumą ir gynybą, paramą Ukrainai.
„Lietuva ir Vokietija yra strateginės partnerės ir artimiausios sąjungininkės. Esame dėkingi Vokietijai už ilgalaikį įsipareigojimą Lietuvos ir regiono saugumui. Vokietijos vaidmuo užtikrinant taiką Europoje, įskaitant rytinį flangą, yra išskirtinis“, – sakė šalies vadovas.
Jis taip pat pabrėžė, jog dvišalis bendradarbiavimas gynybos srityje pasiekė istorinį lygį, pasak prezidento, pagrindinis prioritetas – pasirengimas priimti brigadą Lietuvoje.
G. Nausėda susitikime akcentavo ir tolesnio NATO rotacinės oro gynybos modelio įgyvendinimo poreikį.
Vokietija yra viena pagrindinių Lietuvos partnerių saugumo ir gynybos srityje.
2025-ųjų lapkričio pradžioje Radviliškio rajone oficialiai pradėtos kelių šimtų milijonų vertės Vokietijos gynybos pramonės milžinės „Rheinmetall“ 155 mm artilerijos sviedinių gamyklos statybos.
Be to, Lietuva iš Vokietijos įmonių perka tankų, pėstininkų kovos mašinų.
„Vokietija yra mūsų svarbiausia sąjungininkė bendradarbiaujant ginkluotės srityje. Lietuvos įsigijimų iš Vokietijos vertė jau viršija 2 mlrd. eurų. Lietuva perka tankus „Leopard 2“, šarvuočius „Boxer“, haubicas „PzH 2000“. Tai sudaro tvirtą mūsų strateginės gynybos partnerystės pagrindą“, – susitikime teigė G. Nausėda.
Prezidentas taip pat pabrėžė paramos Ukrainai svarbą, nes Rusijos atakos toliau tęsiasi kiekvieną naktį.
J. Klockner susitiko ir su Seimo pirmininku Juozu Oleku, su juo aptarė dvišalius santykius, dialogą tarp parlamentų, ekonominį bendradarbiavimą, saugumo ir gynybos klausimus, darbotvarkę ruošiantis Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai.
Kaip nurodoma pranešime spaudai, parlamento vadovas pabrėžė ypač glaudžius dvišalius politinius ryšius ir partnerystę, grindžiamą bendromis vertybėmis ir strateginiais interesais.
„Vokietijos lyderystė Europoje ir konkrečiai Baltijos jūros regione bei jos tvirta nuostata stiprinti saugumą ir gynybos pajėgumus yra ypatingos svarbos ne tik mūsų dvišaliams santykiams, bet ir Europos strateginių tikslų įgyvendinimui. Politinę viziją, valią ir patirtį ją įgyvendinti turinti Vokietija tampa visos Europos politinio, ekonominio ir saugumo stabilumo pamatu“, – sakė J. Olekas.
Jis pažymėjo Vokietijos brigados dislokavimo ir tam reikalingos infrastruktūros užtikrinimo svarbą.
Naujausi komentarai