„Vokietijos brigada – matomiausias mūsų bendrystės ženklas, tai pavyzdinis laikmečio lūžio projektas. Mūsų karės ir kariai čia, Lietuvoje, patvirtina mūsų Aljanso pažadą ir tai reiškia: jūsų saugumas yra ir mūsų saugumas, jūsų laisvė yra ir mūsų laisvė“, – sekmadienį per bendrą prezidentų spaudos konferenciją Vilniuje sakė jis.
Vokietija yra įsipareigojusi iki 2027 metų pabaigos Lietuvoje dislokuoti nuolatinę brigadą – maždaug 5 tūkst. karių ir civilių.
Pasak F. W. Steinmeierio, sprendimas Lietuvoje dislokuoti brigadą rodo ir pasikeitusį Vokietijos visuomenės požiūrį.
Jis prisiminė, kad maždaug prieš dešimtmetį jam einant užsienio reikalų ministro pareigas nuspręsta didinti išlaidas gynybai iki 2 proc. bendrojo vidaus produkto, ir tai dėl istorinės patirties vokiečiai įvertino nepalankiai.
„Vokietijoje dabar daug žmonių jau teigiamai vertina brigados dislokavimą Lietuvoje. Tai todo, kad dabar visuomenė supranta, jog turime daugiau investuoti į gynybą, Vokietijos visuomenė suprato, kad Europos saugumo architektūra pasikeitė, kad ji dėl Rusijos agresijos gali būti sunaikinta, ir mes turime į tai reaguoti, todėl esame pasirengę daugiau investuoti į ginklavimąsi ir gynybą“, – teigė Vokietijos prezidentas.
Vokietijos brigada – matomiausias mūsų bendrystės ženklas.
Anot jo, Vokietijoje netrūksta savanorių, kurie nori tarnybą atlikti Lietuvoje, tačiau jis teigiamai įvertino ir šalyje prasidėjusias diskusijas dėl privalomosios karinės tarnybos atkūrimo.
„Turime tęsti šią diskusiją, nes tuo atveju, jeigu neužteks savanorių, ateinančių į kariuomenę, atsiras spragos, o mes turime pasikeitusią saugumo situaciją Europoje, mums neliks nieko kito kaip grįžti prie privalomosios karinės tarnybos“, – tvirtino F. W. Steinmeieris.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimas saugumo bei gynybos srityje pasiekė istorinį lygį – prieš mėnesį Vilniuje oficialiai inauguruota nuolat dislokuojama Vokietijos brigada „Lietuva“.
Per mažiau nei dvejus metus nuo sprendimo priėmimo pasirašyti tarptautiniai susitarimai, pradėtos infrastruktūros statybos Rūdninkuose, Šalčininkų rajone, įkurtas brigados štabas, atvyko pirmieji kariai.
Pasak Lietuvos vadovo, glaudus bendradarbiavimas vyksta ir gynybos pramonės srityje – Lietuvos įsigijimų iš Vokietijos vertė jau viršija 2 mlrd. eurų. Lietuva perka „Leopard 2“ tankus, „Boxer“ šarvuočius, „PzH 2000“ haubicas. Šalyje netrukus prasidės ir „Rheinmetall“ amunicijos gamyklos statyba.
Prezidentai per susitikimą Vilniuje aptarė ir karinį mobilumą.
Anot G. Nausėdos, vien Lietuvos poreikis šioje srityje siekia 3,5 mlrd. eurų, todėl būtina užtikrinti pakankamą strateginės infrastruktūros projektų finansavimą.
Vokietijos prezidentas Lietuvoje lankosi Valstybės dienos proga.
Naujausi komentarai