Kaip penktadienį pranešė VRK, įstatymo pakeitimą siūliusi piliečių grupė, kuriai teisme atstovavo Zigmas Vaišvila, Egidijus Čibirauskas, Gediminas Ustinavičius ir Marija Anna Čibirauskienė, siekė sumažinti referendumo dalyvių skaičių nuo 300 tūkst. iki 50 tūkstančių bei priimti kitus Konstitucijos pakeitimus, nustatančius, kad dėl referendumui siūlomo sprendimo, kuris nėra Konstitucijos pataisos, Seimas balsuotų per vieną mėnesį nuo rinkėjų parašų surinkimo patvirtinimo, o Seimui nepriėmus piliečių siūlomo sprendimo, būtų skelbiamas referendumas.
Pareiškėjai teismui skundė VRK sprendimo argumentus, motyvus, teigdami, kad komisija buvo šališka, padarė gero administravimo principų pažeidimų bei neatliepė piliečių grupės teisėto lūkesčio.
Teismas pažymėjo, kad VRK, vykdydama įgaliojimus registruoti piliečių referendumo iniciatyvinę grupę, atlieka ne tik procedūrinio, bet ir materialinio teisinio pobūdžio kontrolės funkcijas, ir pripažinusi siūlomų įstatymo nuostatų neatitikimą Konstitucijai bei įstatymams, turi teisę ir pareigą atsisakyti registruoti piliečių referendumo iniciatyvinę grupę.
Kaip nurodė teismas, iniciatyvinė grupė turi referendumui teikiamą sprendimą suderinti su Konstitucijos nuostatomis, o referendumui teikiamas sprendimas turi būti pateikiamas aiškiai, neklaidinti bei neapimti kelių tarpusavyje pagal turinį ir pobūdį nesusijusių klausimų.
LVAT teisėjų kolegija savo sprendimą grindė remdamasi oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis dėl Konstitucijos vientisumo ir aiškinimo. Teisėjų kolegijos manymu, jomis nustatyta tikroji Tautos valia.
Savo sprendime teismas pažymėjo, kad piliečių grupės siūlymas prieštarauja Konstitucijos ir Referendumo konstitucinio įstatymo nuostatoms, kiti – tiek ginčijamo VRK sprendimo motyvai, tiek pareiškėjų skundo argumentai nėra reikšmingi nagrinėjamo ginčo kontekste.
Iniciatyvinės grupės skundas buvo atmestas neskundžiama nutartimi.
(be temos)