POLITOLOGAS APIE VYRIAUSYBĖS KRIZĘ: PALIKTI DU ATPIRKIMO OŽIUS NEBŪTŲ VISIŠKAI TEISINGA

Ką apie Vyriausybės krizę mano politologai? Buvęs premjeras Gediminas Kirkilas dabartinę krizę prilygino „Mažeikių naftos“ pardavimo skandalui, o politologas Saulius Spurga pridūrė: krizę turi spręsti ją sukėlę politikai, praneša Info diena.

Premjerė Ingrida Šimonytė su prezidentu Gitanu Nausėda pirmadienį buvo susitikę pokalbio. G. Kirkilas paaiškino, apie ką jiedu kalbėjosi.

„Nei prezidentas, nei premjerė negalėjo išvengti šitos temos – vadinamojo trąšų skandalo. Kokius reikėtų priimti sprendimus, yra labai rimtas klausimas šiuo metu, juo labiau kad jau yra pradėti veiksmai, t. y. bent du Vyriausybės nariai teikia atsistatydinimo pranešimus – tai jau yra veiksmas. Todėl aš labai sunkiai įsivaizduoju, kad galbūt galėjo būti kokios nors kitos temos. Nebent tiek prezidentas, tiek premjerė galbūt dar turėjo kokios nors papildomos informacijos“, – svarstė G. Kirkilas.

Pasak G. Kirkilo, I. Šimonytė ne iš karto nusprendė, ką daryti su atsistatydinti pasiruošusiais ministrais.

„Manau, kad I. Šimonytė padarė pauzę, todėl, kad šią savaitę turi būti priimtas biudžetas, o biudžeto priėmimas yra labai svarbus dalykas. Jei dabar pradėsi išleidinėti ministrus, tuoj pat kils nauja vertinimų banga. Jei pareiškimai bus patenkinti, tai keičia situaciją pačioje Vyriausybėje, iš dalies ir koalicijos sanklodoje, todėl dabar tikrai manau, kad tol, kol nebus priimtas biudžetas, premjerė jokių žingsnių nedarys“, – teigė jis.

Anot buvusio premjero, I. Šimonytė po ministrų pareikšto noro atsistatydinti turi tris pasirinkimus.

Visi sprendimai bus pakankamai sudėtingi ir vienaip ar kitaip nuostolingi konservatoriams ir jų lyderiams.

„Pasirinkimų, aišku, yra keletas. Pirmiausia, pats nepaprasčiausias pagal reikšmę, bet vis tik gana paprastas – patenkinti abiejų ministrų pareiškimus. Antras – nepatenkinti pareiškimų. Trečias – apskritai imtis reformuoti visą Vyriausybę. Toks variantas taip pat įmanomas. Jis labai radikalus, bet turint galvoje, kad pas mus yra koalicinės Vyriausybės, performuoti būtų labai sudėtinga. Greičiausiai rinkimės iš pirmų dviejų variantų. Manau, kad bus antrasis – nepatenkinti pareiškimų ir imtis valdyti situaciją su trąšomis. Greičiausiai bus pasirinktas šitas kelias“, – tikino G. Kirkilas.

„Neabejotina, kad čia nėra gero sprendimo, tikrai nėra. Visi sprendimai yra nuostolingi. Arba politiniu-ekonominiu požiūriu, arba moraliniu, reputacijos požiūriu. Visi sprendimai bus pakankamai sudėtingi ir vienaip ar kitaip nuostolingi konservatoriams ir jų lyderiams“, – sakė buvęs premjeras. 

Jis aptarė, ar teisingai pasielgė I. Šimonytė, dar praėjusios savaitės pabaigoje išvykdama į Moldovą, jau matydama, kad krizė Vyriausybėje yra pakankamai rimta.

„Manyčiau, kad pakankamai teisingai. Čia yra iš anksto numatytas vizitas, Moldova yra vienas pagrindinių mūsų Rytų partnerystės partnerių, dabar labai perspektyvus partneris. Galvoju, kad kai, deja, keičiasi situacija Gruzijoje, tai vizito tikrai reikėjo nuvykti. Juo labiau kad kelionės metu premjerė turi galimybę pagalvoti. Ji vis tiek buvo ant ryšio su kolegomis koalicijos vadovais, koalicijos lyderiais. Nemanau, kad kažkaip labai pats vizitas sutrukdytų priimti kokius nors sprendimus. Manau, kad ji teisingai padarė, nes čia yra mūsų vidinė krizė, užsienio politika toliau vyksta, santykiai su mūsų kaimynais turi būti ir toliau“, – kalbėjo G. Kirkilas.

Opozicijoje atsiranda manančių, kad visa tai, kas vyksta dabar, yra surežisuotas teatras – esą jau seniai nuspręsta, kad ministrai liks, ir viskas yra daroma dėl viešųjų ryšių. Pasak G. Kirkilo, tokie teiginiai yra netiesa.

„Kai kalbi apie politiką, viską galima palaikyti teatru. Visur yra vaidybos, visur yra bandymų nuslėpti tikruosius savo ketinimus, viską galima pavadinti teatru. Bet tie, kurie sakys, kad čia yra teatras ir vaidyba, man atrodo, Ramūnas Karbauskis daugiausia apie tai šneka, jei bus priimtas tas antrasis sprendimas, kai ministrai neatstatydinami, tai jie turės pagrindo teigti, kad jie buvo teisūs. Bet ar taip yra iš tikrųjų, nemanyčiau. Manyčiau, kad šioje situacijoje yra tokia įtampa, kad kažką vaidinti yra labai sudėtinga. Nebent tai būtų prasta vaidyba“, – tikino jis.

Apie Vyriausybės krizę kalbėjo ir politologas Saulius Spurga. Anot jo, Vyriausybės krizę turi spręsti ją sukėlę politikai.

S. Spurga taip pat aptarė I. Šimonytės ir G. Nausėdos pokalbį.

„Turbūt visi suprantame, kad pokalbis buvo nelengvas. Klausimai labai sudėtingi, yra ir dviejų ministrų atsistatydinimo prašymai, ir iki šiol dar negirdėta, nebuvusi politinė krizė krato Lietuvos Vyriausybę. Manau, kad ir prezidentas turėtų prisiimti bent dalį atsakomybės“, – tvirtino S. Spurga.

„Visi sutiksime, kad tai yra užsienio politikos klausimas, kadangi mes kalbame apie JAV sankcijas, tarptautinę politiką. Tai yra užsienio politikos klausimas, už kurį atsako ir prezidentas kartu su Vyriausybe. Manau, kad prezidentas tikrai turėjo žinoti, numatyti ir visą padėtį smulkiai paaiškinti. To nėra, vadinasi, jo atsakomybė tikrai didžiulė. Lygiai taip pat ir ministrė pirmininkė. Manau, kad žmogus, kuris turėjo visų pirma komentuoti šitą situaciją, turėjo būti ministras pirmininkas. Dabar komentavo du ministrai. Jie tą pačią lemtingą dieną komentavo skirtingai. Pavyzdžiui, ministras Gabrielius Landsbergis sakė, kad Lietuva negali vienašališkai, įstatymų lygiu įvesti sankcijų, o susisiekimo ministras kalbėjo, kad gali“, – sakė politologas.

„Situacija unikali, kadangi dažniausiai krizes sukuria opozicijos aštrūs pasisakymai, kažkokie atradimai, nežinomų faktų pagarsinimai arba faktinės aplinkybės, kurios išryškėja. Šiuo atveju daug labiau buvo pačios Vyriausybės deklaruojami tikslai, kartais net tokių, kurių niekas iš jų neprašė. Bet jie tuos tikslus deklaravo ir jų neįgyvendino. Neįgyvendino dėl nežinomų priežasčių, matyt, nepastebėjo, neįvertino ir dabar patys pripažįsta tą kaltę. Jeigu būtų klausimas, kaip galima šitą krizę išspręsti, tai matyt patys politikai, kurie ją sukėlė, turėtų ir pasakyti“, – teigė jis.

Tad palikti tik du atpirkimo ožius, kad tik jie yra kalti, nebūtų visiškai teisinga.

S. Spurga irgi aptarė, kokius pasirinkimus dabar turi I. Šimonytė.

„Vienas iš dviejų: arba tenkinti prašymus, arba ne. Ji žadėjo gal net pirmadienį tą paskelbti, bet pažiūrėjo, kad antradienį Seime labai svarbi diena – ir interpeliacijos klausimai, ir biudžeto klausimai. Jei priimtų vieną ar kitą sprendimą, tai nustelbtų tuos klausimus ir net jiems pakenktų, tai ji nutarė palūkėti. Manau, kad čia ne tai, kad ministrai nekalti – jie prisiėmė atsakomybę – bet ta atsakomybė turbūt krenta visiems: ir prezidentui, ir ministrei pirmininkei, ir ministrams, ir įmonėms iš dalies. Tad palikti tik du atpirkimo ožius, kad tik jie yra kalti (o tai rodytų, jei būtų tenkinamas jų prašymas), nebūtų visiškai teisinga. Kitas dalykas – mes žiūrime į priekį, turime ieškoti problemos sprendimų. Šie ministrai tokioje situacijoje, kai reikia greitai apsispręsti, geriausiai galėtų tą padaryti“, – komentavo politologas.

S. Spurga aptarė, kaip būtų reaguojama, jei I. Šimonytė nuspręstų abiejų ministrų prašymų nepatenkinti.

„Ministrai patys ir teigia, ko nepadarę. Gal ir nekaip atrodytų, bet būtų galima atrasti ir žodžius, kas čia nutiko, kokios pasekmės ir dėl ko viskas vyksta. Galėtų tiesiog pasakyti, kad yra politinis apsisprendimas, bet yra ir teisinės aplinkybės. Nežinau, kas nesuprastų tokio paaiškinimo. Bet laikas eina, o aiškumo ne tik nedaugėja, bet jo ir mažėja. Dėstomi ir tokie argumentai, kad ministrų atsistatydinimas būtų Rytų jėgų, to paties A. Lukašenkos pergalė“, – teigė S. Spurga.

Esą gali būti ir taip, kad bus žmonių, kurie prisiims atsakomybę ir neteks savo postų, o traukiniai su trąšomis per Lietuvą riedės ir toliau.

„Galimas variantas. Visko gali būti. Manau, kad Vyriausybė yra labai ryžtingai nusiteikus, manau, kad nebus to, kad trąšos keliaus, bet man kyla daug abejonių, ar mes įvertiname teisinę aplinką, ar mes įvertiname visą tarptautinę komercinę teisę, pasaulio prekybos organizacijos reikalavimus. Nes sakoma, kad dar nėra buvę pasaulio prekybos praktikoje tokio atvejo. Tai man sukelia labai daug klausimų, kodėl tokio atvejo nebuvo. Ar mes kartais neužsiveršime kilpos?“ – retoriškai klausė jis.