Tai matyti antradienį registravus būsimosios Vyriausybės programos projektą.

Gynybos finansavimas – mažiausiai 5 proc. BVP

Dvidešimtasis ministrų kabinetas žada tęstinumą krašto apsaugos klausimais, tačiau įsipareigoja didesniems skaičiams finansuojant gynybą – ketinama krašto apsaugai skirti ne mažiau kaip 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Atsistatydinusi Gintauto Palucko Vyriausybė programoje buvo numačiusi krašto apsaugai skirti ne mažiau nei 3,5 proc. ekonomikos dydžio, bet toks įsipareigojimas buvo įrašytas iki Valstybės gynimo tarybos sprendimo 2026–2030 metais gynybai numatyti 5-6 procentus.

Gynybos finansavimas didinamas Lietuvai siekiant išvystyti kariuomenės diviziją iki 2030 metų bei iki 2027 metų priimti šalyje Vokietijos brigadą.

Programos projekte taip pat įrašytas siekis Lietuvoje įsteigti poligoną, kuriame galėtų treniruotis brigados dydžio pajėgos, sukurti gynybos holdingą, stiprinti oro gynybą.

Užsienio politikoje srityje būsimoje Vyriausybė švelnina retoriką Kinijos atžvilgiu ir deklaruoja siekį normalizuoti diplomatinį atstovavimą su šia valstybe.

Tuo metu devynioliktosios Vyriausybės programoje teigta, kad Kinija „tampa vis didesniu iššūkiu mūsų užsienio ir saugumo politikai“, o grėsme laikytina ir „Kinijos strateginė partnerystė su Rusija, jos įtakos didėjimas Baltarusijoje“.

I. Ruginienės Vyriausybės programoje tokio pobūdžio teiginių atsisakoma, tik tvirtinama, kad bus siekiama „atkurti diplomatinius santykius su Kinija iki tokio diplomatinio lygio, koks jis yra kitose Europos Sąjungos valstybėse“.

Lietuvos konfliktas su Kinija įsiplieskė 2021 metais Lietuvai leidus Taipėjui atidaryti atstovybę su Taivaniečių pavadinimu.

Kaip skelbė BNS, Lietuvoje nuo gegužės vidurio nebeliko akredituotų Kinijos diplomatų ar kitų personalo narių.

„Ne“ naujiems mokesčiams, išskyrus bankus

Naujiems valdantiesiems šiemet įgyvendinus mokestinę pertvarką, I. Ruginienės Vyriausybė žada nebeįvedinėti naujų mokesčių, išskyrus bankus. Žadama kuriam laikui stabdyti dyzelino akcizų tarifų kėlimą.

Šios kadencijos Seimas vasarą priėmė mokesčių pakeitimus – keitė gyventojų pajamų, nekilnojamojo turto ir pridėtinės vertės apmokestinimą, įvedė vadinamuosius cukraus ir draudimo mokesčius bei pakėlė pelno mokesčio tarifą.

Daugelis iš padidintų mokesčių gaunamų valstybės biudžeto lėšų bus skiriamos gynybai.

Verslas jau kurį laiką prašė po įgyvendintos reformos nebedidinti mokesčių, tą žadėjo ir valdantieji.

Vyriausybės programos projekte taip pat žadama laikinai stabdyti dyzelino akcizo didinimą, tačiau siekiant papildomų įplaukų į biudžetą didinti tabako, elektroninių cigarečių ir alkoholinių gėrimų akcizus.

Dokumente įrašytas ir pažadas bankams taikyti „finansinio stabilumo mokestį, skaičiuojant nuo įsipareigojimų“, tačiau nedetalizuojama, kaip naujas apmokestinimas galėtų atrodyti.

Be to, žadama dėti ypatingas pastangas, kad būtų užkirstas kelias pridėtinės vertės mokesčio grobstymui, ir griežtinti atsakomybę už šešėlinę veiklą.

I. Ruginienės Vyriausybės programoje taip pat atsisakoma pažado sumažinti pridėtinės vertės mokestį šviežioms daržovėms bei vaisiams.

Atsisakoma ir idėjos steigti Regionų ministeriją.

I. Ruginienė jau anksčiau sakė, kad regionų politikos koordinavimui nereikėtų skubėti steigti naujos įstaigos. Iš pradžių, anot jos, Vyriausybės kanceliarijoje galėtų būti įkurtas už tai atsakingas padalinys.

Seni įsipareigojimai

Likusioje Vyriausybės programoje įsipareigojimai didesne dalimi kartojasi su G. Palucko ministrų kabineto pažadais.

Žadama skatinti verslo plėtrą visoje Lietuvoje, gerinti šalies investicinį klimatą, mažinti administracinę naštą. Ketinama skatinti gamybines investicijas regionuose konsoliduojant valstybės valdomus laisvus žemės sklypus ir išperkant reikalingus privačius sklypus.

Kabinetas taip pat žada gerinti sąlygas kurti šeimą Lietuvoje – gerokai didinti neformaliojo vaikų švietimo krepšelį, sparčiau indeksuoti vaiko pinigus, įvesti nemokamą pradinukų maitinimą visose viešosiose ugdymo įstaigose, didinti pirmojo būsto įsigijimo programos finansavimą.

Programoje įsipareigojama užtikrinti viešojo ir privataus sektoriaus atlyginimų augimą, mažinti skurdą bei pajamų nelygybę. Žadama spartinti pensijų indeksavimą, tam galbūt panaudojant ir „Sodros“ rezervo lėšas, darbo teisėje stiprinti darbuotojų pozicijas, didinti socialinę paramą.

Švietimo srityje ketinama privačioms ugdymo įstaigoms taikyti tuos pačius reikalavimus kaip ir valstybinėms, mažinti mokytojų trūkumą, kelti jų atlyginimus ir gerinti darbo sąlygas.

Sveikatos apsaugos srityje planuojama didinti valstybės įnašą į Privalomojo sveikatos draudimo fondą, mažinti eiles gydymo įstaigose, išsaugoti gydymo įstaigų tinklą ir paslaugas regionuose, gerokai didinti darbo užmokestį slaugytojams.

Taip pat žadama užtikrinti, kad pacientai nemokėtų priemokų už sveikatos draudimu apmokamas paslaugas.

Naujoji Vyriausybė taip pat ketina skubiai ieškoti lėšų naujai įsteigtam Kelių fondui finansuoti, skirti daugiau dėmesio žvyrkelių asfaltavimui, investuoti į tvarią vartotojams palankią energetiką, rūpintis miškų apsauga.

I. Ruginienės Vyriausybė gaus įgaliojimus dirbti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma pritars jos programai.