Pėsčiomis iš Šiaulių į Kauną žygiuojanti Miglė įvardijo vienintelį dalyką, dėl ko nerimauja | kl.lt

PĖSČIOMIS IŠ ŠIAULIŲ Į KAUNĄ ŽYGIUOJANTI MIGLĖ ĮVARDIJO VIENINTELĮ DALYKĄ, DĖL KO NERIMAUJA

  • 27

Šiaulių Stasio Šalkauskio gimnazijos abiturientė Miglė Jankutė nusprendė pėsčiomis nužygiuoti iki Kauno – simbolinius 137 kilometrus. Šiandien – jau antra jos žygio diena. Miglei žygiai patinka, tačiau tokį ilgą atstumą įveiks pirmą kartą. Mergina pėsčiomis keliaus 5 dienas, pasakojama LNK reportaže.

– Kodėl pėsčiomis nusprendei įveikti tokį atstumą? Ir kodėl būtent 137 km?

– 137 km, nes būtent tiek sukanka profesoriui S. Šalkauskiui. Taip noriu paminėti mūsų gimnazijos 85-tą jubiliejų. Taip įprasminu ir savo mokyklos baigimą bei skatinu pilietiškumą ir aktyvumą.

– Kodėl nori tiek progų įprasminti būtent žygiu?

– Mėgstu žygius, daug vaikštau. Tad tai labiausiai atitinka mano gyvenimo stilių.

– Kokius atstumus tekę įveikti. Ar šie 137 km tau bus didelis iššūkis?

– Tikiuosi, kad viskas bus gerai, pavyks. Su Lietuvos šaulių sąjunga daugiausiai esu nuėjusi 42 km, o viena, laisvalaikiu, – 50 km.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

 

 

– Pėsčiomis eisi iki Kauno. Kiek kilometrų planuoji nukeliauti per dieną?

– Iš viso eisiu 5 dienas, maždaug po 30 km per dieną. Pirmoji stotelė buvo Tytuvėnuose (34 km), antroji šiandien stotelė – Betygaloje (33 km). Trečią dieną stabtelsiu Ariogaloje (13 km). Ten susitiksiu su  mokyklos mokiniais. Papasakosiu apie savo idėją, kaip sekasi eiti. Vis dėlto jau pusė žygio bus įveikta. Na, paskui jau tiesiu taikymu – į Kauną. Paskutinė stotelė iki jo bus Vilkijoje.

Taip įprasminu ir savo mokyklos baigimą bei skatinu pilietiškumą ir aktyvumą.

 

– Ar dėl ko nors baiminiesi?

– Jokių baimių nėra. Vienintelis dalykas, dėl ko nerimauju, tai – oro sąlygos. Lietus apsunkina žygį. Sušlapusi kuprinė pasunkėja, be to, ir morališkai sunkiau. Bet tai nuo manęs nepriklauso. Kaip bus, taip bus.

– Ar sunki kuprinė, kokie būtiniausi daiktai žygyje. Ar turi visko, ko gali prireikti?

– Kuprinė sveria nei daug, nei mažai – aštuonis kilogramus. Joje yra viskas, kas reikalingiausia: atsarginiai rūbai, maisto atsargos, vanduo, mini vaistinėlė. 

– Ar ši tavo idėja sulaukė aplinkinių palaikymo?

– Taip, sulaukiau gana didelio palaikymo, ypač iš draugų ir artimųjų. Labai smagu.

– Kaip po žygio ketini ilsėtis?

– Labai paprastai. Kitą dieną susikraunu knygas ir ateinu į mokyklą.

– Ar tėvai nebijojo išleisti vienos?

– Tėvai palaiko, nes yra įpratę prie mano tokių žygių. Tad jiems staigmenos nebuvo. Aišku, jaudinasi,  ir tai yra normalu.

Rašyti komentarą
Komentarai (27)

otilija

Nežinau, ką ir pasakyti tėvams, kad išleidžia dukrą. Gyvenau truputį anksčiau, kai užpuolimų retai būdavo. Kur aš gyvenau net nebuvo girdėti. Buvo ankstyvas rytas. Mane mama palydėjo iki drauges namų. Mes su drauge, atsisakę palydos, išėjome vienos į mokyklą, važiuoti į ekskursiją. Mus pasivijo kažkoks su dviračiu važiavęs pagėręs nepažįstamas bernas ir mus užpuolė. Man pavyko pasprukti. Supratęs, kad aš greitai grįšiu ne viena, draugę paleido, įplėšęs tik palaidinę. Ko ji tikisi, nesupratau. Kaip man viena pasakė: " man taip nebus", Neturėjau, ką pasakyti. Duok, Dieve, gyvai sugrįžti namo.

SUAUGUSIEMS KOMENTATORIMS

TOKIE PROTINGI/deja tik internete/ TAI GAL PATARTUMĖTE KĄ PROTINGO MERGAITEI.,PADRĄSINTUMĖTE,,PASISIŪLYTUMĖTE KARTU PAKELIAUTI. O JI ŠAUNUOLĖ

Dar žygiuoja...

Tegul sau žygiuoja, matosi iš veidelio kad kažkas kitaip nei visų...
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS