– Pradėkime nuo to, kokiu būdu būtų galima pasitikslinti, ar tikrai buvo atlikti tam tikri darbai ir remontai daugiabutyje, už kuriuos gauname sąskaitas?
– Manau, pirmiausia gyventojams reikėtų pažiūrėti į sąskaitą, nes joje gali būti parašyta, kur darbai atlikti, kokie darbai atlikti. Toliau reikėtų pažiūrėti skelbimų lentą ir interneto savitarną, kurioje talpinama informacija apie namą. Jeigu maždaug žinoma, kur darbai atlikti, gyventojai gali tą vietą apžiūrėti. Taip pat galima pasitelkti specialistą, kuris pažiūrėtų, ar darbai buvo atlikti ir kas buvo padaryta.
Jeigu informacijos nėra arba jos trūksta, reikėtų kreiptis į namo administratorių, prašyti, kad jis pateiktų informaciją, paaiškintų, kokia tai suma ir už kokius darbus. Taip pat galima prašyti leisti susipažinti su dokumentais, nes galima pažiūrėti darbų sutartis, atliktų darbų aktus ir sąmatas. Visą šią informaciją administratorius turi suteikti.
– Ar apie tokius planuojamus darbus aptarnavimo paslaugas teikianti bendrovė turėtų informuoti gyventojus prieš juos atliekant? Galbūt ji pastebėjo arba gavo informaciją, atvyko, kažką sutvarkė, o gyventojai gavo tik sąskaitą, tačiau net nežinojo, kad tokie darbai planuojami.
– Taip, pareiga informuoti yra. Pagal teisės aktus administratorius ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas iki darbų pradžios turi pateikti informaciją, kas atliks darbus, kokie darbai bus atliekami, kodėl jie bus atliekami ir kokia jų kaina.
Aišku, tai taikoma, kai darbas jau yra suplanuotas, pavyzdžiui, stogo remontas. Jeigu darbas netikėtas, tarkime, trūko vamzdis, įvyko avarija, administratorius turi nedelsdamas reaguoti ir išspręsti problemą. Tokiu atveju iš anksto informuoti dažniausiai neįmanoma. Tada informuojama po atliktų darbų. Tačiau apie visus atliktus darbus administratorius turi paskelbti, kad gyventojai žinotų ir galėtų susipažinti.
– O kokiu būdu reikėtų paskelbti apie tuos darbus prieš juos atliekant, kad vėliau kiltų kuo mažiau nesusipratimų ir nepasitenkinimo? Kaip apie tai pranešti ir tinkamai visus informuoti?
– Administratorius pagal teisės aktus turi informuoti iš esmės visais įmanomais būdais: elektroniniu paštu, telefonu, taip pat internetu, skelbimų lentoje. Visą šią informaciją jis turi pateikti.
Aišku, administratorius turėtų pats būti aktyvus ir bendradarbiauti, daryti ne tik tai, ką numato teisės aktai, bet ir papildomai, sakykime, kuo anksčiau informuoti žmones apie tai, kokie darbai bus atliekami, kad nebūtų siurprizų.
Taip pat, kai darbas atliktas, gera praktika būtų išsamiai pateikti, kas buvo padaryta, pridėti nuotraukas, pavyzdžiui, nuotrauką prieš ir po darbų, kad kiltų kuo mažiau abejonių ir neaiškumų. Būtų gerai, jeigu administratorius pateiktų, iš kokių rangovų rinkosi, kokios buvo jų pasiūlytos kainos, kad būtų aišku, kodėl tokia kaina ir kodėl būtent tas rangovas atliko darbus.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ar gali gyventojai nesutikti su planuojamais darbais? Pavyzdžiui, siūloma ar planuojama keisti laiptinės duris arba turėklus, kažką dažyti. Gyventojai sako: „Bet mes nenorime, nereikia.“ Ar jie gali nesutikti, kai jau informuojama, kad darbai bus atliekami?
– Su tam tikrais darbais galima nesutikti. Jeigu darbai nesusiję su avarija arba privalomais statinių priežiūros ir naudojimo reikalavimais, tokiais atvejais turbūt reikalingas ir susirinkimas, ir balsavimas. Tai reiškia, kad yra darbų, su kuriais galima nesutikti. Bet jeigu įvyko avarija, pavyzdžiui, jau negali sakyti „nesutinku“, nes tai susiję su žala ir problemomis.
– Jeigu darbas buvo atliktas nekokybiškai, pastebimas brokas, ką tada gali padaryti gyventojai?
– Gyventojai, žinoma, iš karto turi kreiptis į namą prižiūrintį administratorių ir išsakyti visas savo pretenzijas. Toliau priklauso nuo to, kas atliko darbus – ar pats administratorius, ar kita įmonė. Tada administratorius turi aiškintis su ta įmone. Šiuo atveju galima reikšti pretenzijas ir savo reikalavimus.
– Ar yra teisinių galimybių, kad daugiabučių namų gyventojų nesusipratimų su bendrovėmis ir galimų piktnaudžiavimo atvejų būtų kuo mažiau? Ar tai kažkaip apibrėžta?
– Taip, teisinių galimybių yra. Pirmiausia pradėčiau nuo to, kad gyventojai turi teisę gauti visą informaciją, prašyti administratoriaus paaiškinti, pateikti dokumentus, leisti su jais susipažinti ir panašiai. Skatinčiau naudotis šia teise ir domėtis, kur išleidžiami pinigai, kokie darbai atliekami.
Toliau gyventojai iš savo tarpo gali išsirinkti atstovą arba kelis atstovus santykiams su administratoriumi. Taip gyventojams gal būtų paprasčiau iš savo kaimynų gauti informaciją apie būsimus ar jau atliktus darbus ir panašiai.
Jeigu administratorius blogai atlieka darbus, nevykdo savo pareigų, neteikia informacijos, galima pateikti skundą miesto savivaldybei, kuri už pažeidimus gali skirti baudas. Jos gali turėti tolesnių pasekmių administratoriui.
Galiausiai, jeigu administratoriaus paslaugos netenkina, gyventojai gali balsuoti ir pakeisti jį kitu. Taip pat gyventojai gali perimti visą priežiūrą į savo rankas, įsteigę daugiabučio namo savininkų bendriją arba sudarę jungtinės veiklos sutartį. Jeigu administratorius padarė kažką neteisėto ar padarė žalą, galima kreiptis į teismą.
– Ar dažnos tokios situacijos? Ar dažnai tenka atstovauti?
– Pasitaiko tokių teisminių situacijų, pavyzdžiui, kai darbai laikomi nepagrįstais ir nenorima už juos mokėti arba kai padaryta žala. Tokių atvejų būna.
Naujausi komentarai