Seimas galbūt liks tik statistu svarstant dalyvavimo tarptautinėse misijose klausimus, sprendimo teisę palikdamas Vyriausybei ir Krašto apsaugos ministerijai
Lietuvių kariai gali būti siunčiami dalyvauti taikos palaikymo misijose Afrikoje ir Kaukaze. Šį pasiūlymą Seimui teikiantis krašto apsaugos ministras Juozas Olekas tvirtina, kad taip Lietuva prisidės ne tik prie NATO, bet ir Jungtinių Tautų bei kitų tarptautinių organizacijų vykdomų misijų. Tačiau parlamente yra ir skeptiškai vertinančių pasiūlymus plėsti lietuvių karių dalyvavimą taikos palaikymo operacijose.
Dalyvautų vos du karininkai
Rytoj Seimui bus pateiktas nutarimo projektas, numatantis ne tik pratęsti misijose Afganistane, Irake bei Kosove dalyvaujančių lietuvių karių mandatą, bet ir leisti Vyriausybei siųsti karius į dar kelis karštuosius taškus. Projektas papildytas dviem regionais - Centrine ir Rytų Afrika bei Pietų Kaukazu.
Be to, nutarimas numato, kad lietuvių taikdarių mandatas pratęsiamas beveik ketveriems metams - iki 2010 metų gruodžio 31 dienos. Anksčiau Seimas beveik kasmet svarstydavo mandato pratęsimo klausimą.
J.Olekas tvirtina, kad Lietuvos karių pagalbos gali prireikti Čade ir Centrinėje Afrikos Respublikoje, taip pat nestabilumu pagarsėjusiose kai kuriuose autonominiuose Gruzijos regionuose.
Ministras informavo, kad praėjusių metų gruodžio pabaigoje Jungtinių Tautų Taikos palaikymo operacijų departamentas kreipėsi į valstybes dėl jų galimo įnašo į planuojamą taikos palaikymo misiją Čade ir Centrinės Afrikos Respublikoje.
Pabrėžiama, kad Lietuvai nusprendus dalyvauti šioje misijoje mūsų šalies indėlis bus simbolinis. J.Olekas tvirtina, kad į Centrinės ir Rytų Afrikos regioną galėtų būti siunčiami vos du lietuvių karininkai. 2002 metais Lietuva įsitraukė į JT Nuolatinės parengties greitojo reagavimo brigados veiklą. Šiuo metu jai yra priskirti du Lietuvos kariuomenės kariai, kurie jau kelerius metus dalyvauja brigados mokymuose ir pratybose, tačiau misijose su šia brigada dar nedalyvavo, - teigia ministras.
Nenorima papildomo svarstymo
Tačiau J.Olekas kol kas negali pasakyti, kiek lietuvių karių vyktų į misiją Pietų Kaukaze, jeigu tokia būtų organizuojama ir Lietuva būtų pakviesta joje dalyvauti.
Pietų Kaukaze veikia JT bei Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos misijos. Jeigu šios tarptautinės organizacijos imtųsi iniciatyvos spręsti stabilumo palaikymo problemas pagal kitokius, nei dabar suteikti, mandatus, Lietuvos karių dalyvavimui šiame regione reikėtų atskiro Seimo nutarimo, - tvirtina krašto apsaugos ministras.
Taip jis leidžia suprasti, kad sprendimą dėl dalyvavimo misijoje Pietų Kaukaze gali tekti priimti labai skubiai, todėl šio regiono įrašymu į dabar teikiamą projektą norima išvengti papildomo klausimo svarstymo parlamente.
Lietuvių karių dalyvavimo tarptautinėse misijose laikotarpį šįkart siūloma pratęsti rekordiškai ilgam - iki 2010-ųjų pabaigos. Anksčiau Seimas tokius klausimus svarstydavo kas metus ar pusantrų.
Kariuomenės atstovai aiškina, kad tokio ilgalaikio mandato reikėtų dėl patogumo planuojant sudėtingas misijas, ypač Afganistane, kur Lietuva atsakinga už Goro provincijos atkūrimą.
Gal vertėtų įrašyti viso pasaulio regionus?
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Algimantas Matulevičius Kauno dienai sakė iš esmės remiąs krašto apsaugos ministro pateiktą projektą.
Gal tik dėl to ilgo laikotarpio yra tam tikrų abejonių. Bet dėl to, kad mūsų kariai simboliškai galbūt dalyvaus Afrikoje ar prisidės prie galimos misijos Gruzijoje, nematau didesnių problemų, - teigė komiteto vadovas.
Tačiau šio komiteto narys Rimantas Smetona Kauno dienai kalbėjo, kad nepriimtina praktika, kai parlamentas tėra statistas dalyvavimo tarptautinėse misijose klausimais.
Nėra gerai, kai Seimas priima tik bendro pobūdžio nutarimą, Vyriausybei ir Krašto apsaugos ministerijai palikdamas teisę spręsti - dalyvauti mums kokiose nors naujose misijose ar nedalyvauti. Tai gal tada vertėtų į nutarimą įrašyti viso pasaulio regionus? Tada nekiltų jokių problemų, jeigu kur nors staiga atsirastų karštasis taškas ir mes būtume pakviesti ten įvedinėti tvarką, - ironizavo Seimo narys.
Jis įsitikinęs, kad kiekvienu konkrečiu kvietimo dalyvauti misijoje atveju parlamentarai turėtų svarstyti šį klausimą: Seimui nėra sunku susirinkti ir diskutuoti šiuo klausimu.
R.Smetonai nepatinka ir tai, kad nustatomas net ketverių metų mandatas tarptautinėse misijose dalyvaujantiems lietuvių kariams. Kariuomenė turi būti visuomet pasirengusi kur nors vykti arba iš kur nors išvykti. Manau, kad Seimas turėtų kasmet svarstyti misijų pratęsimo klausimą, - pastebėjo parlamentaras.
Kvota neišnaudojama
Šiuo metu 137 Lietuvos kariai dalyvauja NATO vadovaujamoje Tarptautinių saugumo paramos pajėgų operacijoje Afganistane, 58 - daugianacionalinių pajėgų vykdomoje operacijoje Irake, 32 - NATO vadovaujamoje operacijoje Kosove. Dar 1 karys dalyvauja Europos Sąjungos vadovaujamoje operacijoje Bosnijoje ir Hercegovinoje.
Nauju nutarimu siūloma nustatyti, kad visose taikos palaikymo misijose gali dalyvauti iki 420 karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų. Šiuo metu galiojantis Seimo nutarimas dėl lietuvių karių dalyvavimo misijose nustato tokią pat kvotą, tačiau ji kol kas ne visai išnaudojama.
Preliminariais apskaičiavimais, papildomos išlaidos vienam planuojamam siųsti kariui metams sudarys vidutiniškai apie 144 tūkstančiai litų. Dar prieš dvejus metus šios išlaidos siekė 99 tūkst. litų.
Naujausi komentarai