Prieš dvejus metus toks pilietybės netekimo pagrindas nustatytas užsieniečiams, Lietuvos pilietybę įgijusiems išimties tvarka už nuopelnus, o dabar siūloma jį taikyti ir kitiems daugiau nei vieną pilietybę turintiems asmenims.

Agnė Bilotaitė, Laurynas Kasčiūnas, Dalia Asanavičiūtė, Arvydas Anušauskas ir Žygimantas Pavilionis registravo Pilietybės įstatymo pataisą, kad Lietuvos paso netektų tie dvigubą pilietybę turintys asmenys, kurie palaiko užsienio valstybę, keliančią grėsmę Lietuvos, Europos Sąjungos valstybių narių ir sąjungininkų saugumo interesams. Taip pat tie, kad remia užsienio valstybės vykdomą tarptautinės teisės principus ir normas pažeidžiančią veiką ar šioje veikoje dalyvauja.

Pagal projektą, tokiems asmenims Lietuvos pilietybė negalėtų būti būti suteikta, atkurta, išsaugota ar grąžinta, o iš tų, kurie jau yra ją atkūrę ar įgiję, pilietybė galėtų būti panaikinta.

„Matome atvejų, kai Rusijos piliečiai, aktyvūs režimo palaikytojai, jų palikuonys turi Lietuvos pilietybę gavę įvairiais pagrindais. Taip apeinamos sankcijos, apeinami įvairūs apribojimai Rusijos piliečiams“, – BNS sakė viena ir projekto rengėjų D. Asanavičiūtė.

„Jiems Lietuvos pilietybė reikalinga tikrai ne dėl patriotizmo ar dėl savo šaknų, bet dėl sankcijų apėjimo. Manau, kad atvejų išplėtimas būtų tinkamas, be to, būtų sulyginami visi, kurie turi dvigubas pilietybes, jų atsakomybė būtų vienoda“, – pridūrė ji.

Taip apeinamos sankcijos, apeinami įvairūs apribojimai Rusijos piliečiams.

Be to, pagal projektą, Lietuvos pilietybės negalėtų įgyti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai keliantys užsieniečiai.

D. Asanavičiūtė pabrėžė, kad visais atvejais kalbama apie tuos, kurie turi daugiau nei vieną pilietybę.

„Pagal konvenciją, kurią Lietuva yra pasirašiusi, dėl asmenų be pilietybės skaičiaus mažinimo, negalime atimti vienintelės Lietuvos pilietybės“, – sakė parlamentarė.

Anot jos, plėsti pilietybės atėmimo, nesuteikimo galimybes verčia viešumon vis iškylantys faktai apie Vladimiro Putino režimą ir jo pradėtą karą Ukrainoje palaikančius asmenis, kurie turi Lietuvos pilietybę.

„Matome, kad tų atvejų kuo tolyn, tuo daugyn. Matyt, savalaikis yra šis klausimas. Tikimės, kad Seimo valia bus sutelkta ir šį pokytį galėsime įteisinti įstatymu“, – BNS sakė D. Asanavičiūtė.

Kaip skelbė BNS, 2023 metais Seimas priėmė Pilietybės įstatymo pataisą ir numatė, kad išimties tvarka įgytos Lietuvos pilietybės asmuo netenka, jeigu savo veiksmais kelia grėsmę Lietuvos saugumo interesams, viešai reiškia palaikymą valstybei, keliančiai grėsmę Lietuvos ar kitų ES valstybių narių, jų sąjungininkų saugumo interesams.

Remiantis šia nuostata prezidentas Gitanas Nausėda atėmė Lietuvos pilietybes iš šokėjos ant ledo Margaritos Drobiazko, balerinos Ilzės Liepos ir verslininko, buvusio KGB darbuotojo Jurijaus Kudimovo. M. Drobiazko ir J. Kudimovui apskundui šį sprendimą, minėtos įstatymo nuostatos atitikimą Konstitucijai šiuo metu nagrinėja Konstitucinis Teismas.

Tačiau pagal dabar galiojantį Pilietybės įstatymą, užsieniečiai Lietuvos pilietybę gali įgyti ir kitais pagrindais, ne tik išimties tvarka. Pavyzdžiui, dviguba pilietybė leidžiama  tiems, kas išvyko, buvo ištremtas iš Lietuvos iki nepriklausomybės atkūrimo ir jų palikuonims, susituokė su Lietuvos piliečiu ir pan.

Plėsti galimybes atimti Lietuvos pilietybę pradėta kalbėti, tiriamosios žurnalistikos centrui „Siena“ paskelbus, kad du Rusijos milijardieriaus Romano Abramovičiaus vaikai – Anna ir Arkadijus – turi Lietuvos pasus ir galimai padėjo tėvui apeiti tarptautines sankcijas.