Pavojaus židinys

Aistras kaitino padangų krūva

Po „Klaipėdos“ publikacijų apie niekieno nevaldomą ir neprižiūrimą padangų sąvartyną šalia Kalotės („Klaipėda“, 2004 m. kovo 19 d.) uostamiesčio savivaldybės vadovai nutarė imtis ryžtingų priemonių ir išspręsti šios ekologinės bombos problemą.

Gesinti neįmanoma

Pasitarime kalbėjęs Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovas Rimantas Stanevičius pasakė tiesiai šviesiai: padangų sąvartyne kilus gaisrui, jo gesinti nebūtų įmanoma. Padangų sąvartyno sanitarinė zona turi būti 10 kilometrų, o artimiausi gyvenamieji namai ir uostamiesčio riba yra vos už 3 kilometrų. Kilus gaisrui tektų evakuoti šiaurinės miesto dalies gyventojus, ypač jeigu pūstų šiaurės rytų vėjas.

R.Stanevičius nurodė, kad padangos sąvartyne suverstos chaotiškai, nesilaikant jokių priešgaisrinės saugos reikalavimų. Jeigu padangos būtų sudėtos vadovaujantis normatyvais, jos turėtų būti suguldytos į 3 metrų aukščio rietuves, tarp jų turėtų būti 10 metrų atstumai. Šiuo metu 2 tūkst. tonų padangų, suverstų bet kaip, paliktos likimo valiai.

Galvos skausmas

Klaipėdos mero pavaduotojas Vidmantas Plečkaitis teigė, kad padangų sąvartyno problemos jau dvejus metus visiškai nesprendžia Aplinkos ministerija ir Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento miesto agentūros vadovai.

V.Plečkaitis nurodė, kad Aplinkos ministerija pernai formaliai vykdė padangų utilizavimo konkursą, kurį laimėjo viena Kauno firma. Tačiau po to, kai šio miesto savivaldybė uždraudė padangas utilizuoti Kauno teritorijoje, klausimas taip ir liko neišspręstas.

Mero pavaduotojas teigė, kad Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento miesto agentūros inspektoriai taip pat nerodo jokios iniciatyvos, jie tik sugeba bausti. Paradoksalu, kad baudžiami visai ne tie: pinigine bauda nubaustas Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Šarūnas Reikalas apsigynė tik teisme.

Miesto meras Rimantas Taraškevičius sakė, kad uostamiesčio savivaldybei neverta investuoti į padangų sąvartyną, nes miesto pašonėje jis ilgai neužsibus. Tačiau kas ir kada užsiims padangų utilizavimu ar išvežimu, šiandien neaišku.

Gelbės šiauliečiai

Pasitarimo metu paaiškėjo, kad padangų utilizavimu ruošiasi užsiimti Šiaulių bendrovė „Metaloidas“. Tačiau tam reikalinga sutartis su šiauliečiais ir Aplinkos ministerija, kad pastaroji finansuotų šį darbą. Senų padangų problema slegia visą Lietuvą.

R.Taraškevičius įsipareigojo kitą savaitę apsilankyti Aplinkos ministerijoje ir padaryti viską, kad uostamiesčio senųjų padangų sąvartynas būtų kuo greičiau likviduotas. Tačiau netgi labai skubant tai neįvyks anksčiau nei po pusmečio.

Priešgaisrinės tarnybos atstovai pareikalavo, kad savivaldybės vadovai nedelsiant atliktų bent minimaliausius prevencinius darbus: padangų sąvartyne būtina sumontuoti apsaugą nuo žaibų, suremontuoti tvorą ir paskirti sargą.