Anot K. Zaicaitės, problema kyla ne tik dėl įstatymuose numatytos neapykantos kurstymo formuluotės, bet ir pačios policijos institucijos požiūryje.

„Vieša paslaptis yra tai, kad policijos pareigūnai turi problemų su homofobija. Dar daugiau – policija kaip institucija nedaro nieko, kad tai pakeistų. Galima sakyti, kad policijos pareigūnas kaip asmuo yra laisvas galvoti, ką nori, bet kaip valstybės tarnautojas privalo pats laikytis įstatymų ir normų, o viena iš jų yra nediskriminavimas“, – komentuodama situaciją jarmo.net pabrėžė K. Zaicaitė.

Ji atkreipė dėmesį, kad policijos neveiklumas neapykantos nusikaltimų klausimu siunčia pavojingą žinią visuomenei.

„Man būtų įdomu pamatyti policijos reakciją, jei policijos pareigūnas nuspręstų nereaguoti į grasinimus susidoroti su pačiais policijos pareigūnais. Ar irgi tiesiog sėdėtų ir lauktų? Nes dabar policija savo nereagavimu uždega žalią šviesą tolimesniam smurtui, tai ko mes laukiame? Kad kažkas bus užpultas ir sužalotas ar nužudytas? Tada policija jau reaguos?“ – klausė K. Zaicaitė.

Pasak jos, ši problema yra itin plati.

„Čia, aišku, ir didesnė problema – Vidaus reikalų ministerija, kuriai pavaldi Lietuvos policija, Teisingumo ministerija daro per mažai, kad pakeistų situaciją. Be to, kad policija atsiunčia savo atstovą į kokią nors konferenciją, kurioje yra kalbama apie neapykantos nusikaltimus, ar porą pareigūnų (dažniausiai jos būna moterys) nueina į mokymus, realių pokyčių mažai – tiesiog užtušuojamos problemos“, – sakė ji.

K. Zaicaitė pastebėjo, kad nėra numatyta jokia atsakomybė už pareigūnų neveiklumą neapykantos nusikaltimų atveju.

„Nėra jokių bausmių už tokį nereagavimą – visuomenė neprotestuoja, visuomenininkai nesipiktina – iš apačios spaudimo nėra, ES institucijos irgi negali jokio pikto laiško Vyriausybei atsiųsti – iš viršaus jokios reakcijos, tai policijai ir nėra jokio stimulo keistis, nepaisant pavienių pareigūnų“, – kalbėjo K. Zaicaitė.

Jos teigimu, ši situacija kenkia ne tik LGBTQ+ bendruomenei, bet ir pačiai policijai.

„Tai kenkia ir pačiai policijai: po kiekvieno tokio atvejo menksta pasitikėjimas policija, blogėja požiūris į valstybės tarnybą – jeigu pats pareigūnas negerbia savo pareigų, tai kodėl kas nors turėtų gerbti jo instituciją, jį kaip valstybės tarnautoją?“ – retoriškai klausė ji.

Tai ko mes laukiame? Kad kažkas bus užpultas ir sužalotas ar nužudytas? Tada policija jau reaguos?

Pasak K. Zaicaitės, toks požiūris atsiliepia ir policijos darbo sąlygų gerinimui.

„Tokiu atveju ir mūsų susidomėjimas policijos pareigūnų darbo realybe ir poreikiais yra menkas, o dėmesys tikrai reikalingas: pavojingos darbo sąlygos, vis dar maži atlyginimai, pačių pareigūnų trūkumas, jų psichikos, fizinė sveikata ir pan. Kadangi didėja nusivylimas pareigūnų darbu, didėja ir abejingumas jų pačių problemoms“, – sakė ji.

Jauni žmonės, anot pašnekovės, nenori stoti į policiją dėl įsisenėjusių stereotipų.

„Jauni žmonės, kurie galėtų pakeisti situaciją, nenori prisijungti dėl įsisenėjusių stereotipų, kad neva į Policijos akademiją stoja tik niekur kitur neįstoję ir legalios priežasties smurtauti ieškantys tinginiai. Kai tuo metu policijos pareigūnas turėtų būti matomas kaip aktyvus bendruomenės narys, į kurį mes turėtume jaustis saugūs kreiptis pagalbos“, – sakė K. Zaicaitė.

Ji akcentavo, kad policija turėtų aktyviau dirbti su LGBTQ+ bendruomene, kalbėtis apie realias socialines problemas.

„Policijos pareigūnai turėtų būti tie, kurie kalba apie naujus iššūkius“, – pabrėžė ji.

Visgi šiuo metu, anot K. Zaicaitės, kyla abejonių, ar policija išties saugo visus.

„Bet kol kas mums kyla abejonių, ar policija tikrai saugo visus, ar tiesiog pati nusprendžia, kokie nusikaltimai verti dėmesio ir kokios visuomenės grupės nusipelno policijos apsaugos. Ir kas suteikė policijai teisę tai nuspręsti?“ – klausė ji.

Anot jos, reikalingas visuomenės dialogas apie pokyčius policijoje, tačiau tam, deja, dažnai prireikia tragedijų.

„Visuomenėje labai reikėtų atviros diskusijos apie mūsų santykį su policija kaip institucija, reikalingus pokyčius ir kaip mes juos įgyvendinsime. Deja, bijau, kad tam dialogui įvykti mums reikia, kad įvyktų tikrai baisus smurto atvejis ir būtų aukų. Kitaip ir toliau sėdėsime užburtame rate“, – sakė K. Zaicaitė.

Jarmo.net primena, kad komikas P. Ambrazevičius, dalyvavęs Vilniuje vykusiose „Pride“ eitynėse ir įsikėlęs nuotrauką su vaivorykštės vėliava, kreipėsi į policiją dėl neapykantą prieš LGBTQ+ kurstančių komentarų.

Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Jorūnė Liutkienė teigė, kad atsisakymas nepradėti ikiteisminio tyrimo patvirtintas prokuroro. Anot jos, su sprendimu nesutikęs asmuo gali jį skųsti aukštesniajai institucijai.

Jarmo.net šiais metais kreipėsi į prokuratūrą dėl Kaišiadorių rajono gyventojo komentaro po straipsniu apie translytę moterį. Komentatorius pareiškė, kad jai „reikia kulkos į galvą“. Pareigūnai, pradėję tyrimą, apklausė vyrą, kuris teigė, kad realaus tikslo pasėti neapykantą ir sukurstyti nužudyti translytę moterį neturėjo. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, dėl tokio verdikto teikti skundai teismams – atmesti. Prokuratūra informavo, kad tyrimo medžiagą perdavė policijai, kuri įvertino, ar asmuo nepadarė administracinio nusižengimo.

„Administracinio nusižengimo teisena, vykusi pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 str. (dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo), įvertinus aplinkybes, buvo nutraukta, neatitikus veikos požymių“, – trečiadienį jarmo.net informavo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovai.

Per pirmąjį šių metų pusmetį dėl neapykantos kurstymo policijoje užregistruota 44 ikiteisminiai tyrimai, teigė policijos atstovė J. Liutkienė.