Ministras pirmininkas Andrius Kubilius apie 2009-uosius kalba kaip apie itin gausių iššūkių metus. 2010-aisiais taip pat bus labai nelengva, A.Kubilius vis dėlto tikisi, kad ekonomika kils. Premjeras atsargiai apeliuoja ir į visuomenės supratingumą.
– Jums asmeniškai 2009-ieji buvo sunkūs metai?
– Šiuos metus vadinu įdomiais. Visi tie iššūkiai, su kuriais šiemet teko susidurti, buvo neretai ekstraordinariniai, taigi, įdomūs.
Aišku, priimami sprendimai buvo sunkūs. Tačiau baigiantis metams noriu padėkoti žmonėms, kad jie tuos sprendimus atlaikė.
– Vargais negalais atlaikė, bet ar suprato?
– Man atrodo, kad didelė dalis suprato tų sprendimų būtinumą. Suprato lygiai taip pat, kaip ir mes Vyriausybėje supratome, kad sunkūs sprendimai, deja, neišvengiami. Tikrai nesidžiaugėme juos priimdami. Bet labai aiškiai suvokėme atsakomybę, kad kitų alternatyvų nėra.
Galų gale tai parodė ir kaimynų padėtis. Jeigu patys savimi netikime, galime pasilyginti su latviais ir estais, kurie ėjo lygiai tokiu pat keliu ir įgyvendino labai panašius sprendimus. Jie irgi smarkiai mažino ir dar planuoja mažinti išlaidas, taip pat didino mokesčius.
– Bet Latvijos konstitucinis teismas uždraudė mažinti pensijas. Lietuvoje irgi galime sulaukti to paties. Prisiimsite atsakomybę, jeigu jūsų pasiūlyti veiksmai teisiškai bus brokuoti?
– Nepulčiau taip griežtai prognozuoti, kad Latvijos sprendimas galėtų būti automatiškai perkeltas pas mus. Pirmiausia Latvijoje pati pensijų sistema kitokia. Be to, jų pensijų ir socialinių išmokų mažinimo tvarka irgi kitokia, nei buvo pasirinkta Lietuvoje. Man atrodo, mūsų pasirinkta tvarka tinkamesnė.
Taip pat atkreipčiau dėmesį, kad netrukus svarstysime visos socialinės sistemos pertvarkos klausimus. Darbotvarkėje bus ir kompensacijos už tai, kad sumažintos pensijos. Todėl abejočiau, ar reikėtų taip jau apokaliptiškai kalbėti apie tai, kad pas mus būtinai kas nors bus teisiškai brokuota.
– Daug kas 2009-uosius pavadintų riaušių prie Seimo, baimės dėl ateities, didėjančio nedarbo, mažėjančių atlyginimų ir išmokų bei kitokių negandų metais. Kaip jūs po kelerių metų pavadintumėte 2009-uosius?
– Tai buvo energingų ir, manau, gana efektyvių sprendimų stabilizuojant finansinę sistemą metai.
Be to, tai buvo pertvarkų įvairiose srityse metai. Pirmiausia paminėčiau energetiką. Manau, kad palyginti su tuo, kur energetikos reikalai buvo praėjusių metų pabaigoje, kur jie yra dabar ir kokios perspektyvos atsiveria artimiausioje ateityje, yra labai didelis šuolis į priekį.
Vien tai, kad nuspręsta išardyti "Leo LT", reiškia labai daug. Tai buvo neskausmingiausias išardymas. Labai ryškūs postūmiai statant tiltą į Švediją, liberalizuojant rinką, naujos atominės statybų reikaluose.
Pertvarkos aukštajame moksle, prasidedančios reformos sveikatos apsaugos sistemoje, rengimasis valstybės valdymo pertvarkai – naikinami apskričių viršininkai ir Saulėlydžio veikla. Visa tai irgi vadinčiau šių metų laimėjimais.
– Paprastus žmones šie vadinamieji laimėjimai nelabai jaudina, o kai kurios reformos netgi kelia neretai pagrįstų prieštaravimų, pavyzdžiui, dėl aukštojo mokslo pertvarkų. Be to, Vyriausybė daug žadėjo daugiabučių renovavimo ir verslo skatinimo srityse, bet ne kažin ką padarė.
– Taip, tenka pripažinti, kad kai kurie dalykai nepasisekė taip, kaip galėjo atrodyti metų pradžioje.
Labiausiai vėlavo daugiabučių renovacija. Mažiausiai pusmetį pavėlavome. Tam tikras pasiteisinimas čia galėtų būti tai, kad ši programa yra ne tik mūsų, bet ir Europos investicijų banko. Jo sprendimų tempas buvo lėtesnis, nei galėjome įsivaizduoti. Bet dabar jau tikrai pradedame judėti.
Dėl verslo skatinimo nors ir daug priekaištų, bet didelę dalį plano pavyko įgyvendinti. Deja, toje srityje paveldėjome plyną lauką ir visus finansinės inžinerijos instrumentus teko kurti mums patiems. Tačiau vien tas faktas, kad šiemet pavyko bent keturis penkis kartus padidinti ES lėšų panaudojimą, yra labai optimistiškai nuteikiantis. Tai juk irgi verslo skatinimas.
– Vis dėlto, atrodo, kad šie metai bus tik gėlytės, palyginti su išbandymais, kurie laukia 2010-aisiais. Vos ne didžiausias ekonomikos kritimas pasaulyje, kaip prognozuoja kai kurie užsienio analitikai, iki 20 proc. augs nedarbas, mažės algos, didės elektros ir kitos kainos. Iš kur semtis optimizmo?
– Taip, iššūkių bus. Bet reikia matyti ir pozityvią pusę, kuri jau po truputį atsiranda. Vis bandau skatinti, kad pamatytume tam tikrus gerus ženklus. Štai ir SEB bankas skelbia savo naujausias prognozes, kad kitąmet ekonomika gali jau ir pakilti kokiu vienu procentu. Anksčiau kalbėta, kad kris maždaug 3–4 proc.
Kita vertus, prognozės kasdien kinta. Krizių, ekonomikos lūžių tokia specifika – niekas nesugeba tiksliai prognozuoti ateities.
– Tad ir SEB prognozė apie pakilimą kitąmet gali būti netiksli?
– Na, bet ji bent jau optimistiškai nuteikia. Tai irgi labai svarbu (šypteli).
– Vadinasi, jūs apie 2010-uosius galvotumėte optimistiškai?
– Manau, kalbant apie ekonomikos prognozes vyrauja toks dėsnis – per lūžius labai sunku nuspėti, kaip bus, todėl kai ji krinta, dažniausiai krinta žemiau, nei buvo prognozuota, o kai pradeda kilti, kyla aukščiau, nei buvo spėjama.
– Bet tokiais optimistiniais pareiškimais tikrai nepaguosite kas penkto Lietuvos žmogaus, kuriam kitąmet gresia netekti darbo.
– Be abejo, palyginti su pernykščiais rezultatais, ekonomika dar kurį laiką kris. Tačiau kitos ekonomikos, į kurias eksportuojame, jau pradeda atsigauti. Tai leidžia manyti kiek optimistiškiau apie kitus metus, nei galėjome pagalvoti dar šių metų viduryje.
Štai netgi šių metų kritimo prognozės pakoreguotos į gerąją pusę. Finansų ministerija paskelbė, kad ekonomika šiemet kris ne 18 proc., o 15. Jau tai yra pagerėjimas. Kitąmet galime tikėtis kur kas geresnių rezultatų.
Žinoma, kitąmet dar nemenką rūpestį kels biudžeto deficitas, didėjančios skolos ir jų administravimas.
Dar vienas galvos skausmas – nedarbas. Ieškosime priemonių, kaip būtų galima įveikti šią bėdą. Tai galima padaryti skatinant ekonomiką.
– Manote, kad nedarbas nepasieks 15–20 proc.?
– Paskutinio ketvirčio duomenys rodo, kad nedarbas stabilizavosi ties maždaug 11–12 proc. Sunku spėlioti, ar tikrai ši tendencija išliks. Tačiau net ir čia yra optimistinių ženklų.
– Dugnas, jūsų nuomone, pasiektas?
– Dugnas tikrai pasiektas, pradeda po truputį lipti į viršų. Žinoma, dar kurį laiką bus nelengva, bet matydami šviesą tunelio gale, galime jaustis kiek ramesni ir toliau dirbti, kad sugrąžintume ekonomikos ir gerovės augimą.
– Tas ekonominis pakilimas gali sukelti politinių neramumų. Jūs ramus dėl savo kėdės?
– Atkreipčiau dėmesį, kad šioks toks ekonomikos pagerėjimas artėjant kitų metų antrai pusei gali lemti žmonių nuotaikų tam tikrą pagerėjimą. Nors ir dėl šių metų reikėtų padėkoti žmonėms, kad, nepaisant vieno kito agresyvesnio mitingo ir netgi sudužusių Seimo rūmų langų, viskas iš esmės tuo ir baigėsi. Tai reiškia, kad visuomenėje egzistuoja supratimas, jog agresyvumu iš duobės neišlipsime.
Atsiranda daugiau optimizmo. Tai reiškia, kad ir politinė destabilizacija bus mažiau įmanoma. Geresnių nuotaikų fone ir politinė padėtis bus kiek stabilesnė bei ramesnė. Tikiu, kad valdančioji koalicija dirbs efektyviai ir nuosekliai.
– Esant sunkmečiui jums tenka daugiau dėmesio skirti "poniai politikai", valdžiai. Žmona nepavydi tai "poniai", nepriekaištauja, kad jūsų beveik nemato, kad namo atnešate mažesnį atlyginimą?
– Ne, man atrodo, kad jau esame su Rasa pripratę taip gyventi. Namų ramybė, aišku, labai svarbi šiuo laikotarpiu, kai Seime ir Vyriausybėje tiek daug iššūkių. Bet namuose tikrai vyrauja ramybė (šypsosi).
– Spėjate pailsėti?
– Pavyksta ir pailsėti. Geriausias poilsis – aktyvus, tai yra dviračiai, slidės. Paslidinėjame Sapieginės miškeliuose, kai žiemos savaitgaliais ten būna sniego.
Iškart po Naujųjų metų turėsiu savaitę atostogų. Bandau prikalbinti žmoną kur nors pabėgti tuo metu. Tikiuosi, pavyks.
Naujausi komentarai