Aleksas – paukštininkų ir paukštelių tėvas Pereiti į pagrindinį turinį

Aleksas – paukštininkų ir paukštelių tėvas

2004-04-17 09:00

Šeštadienio interviu

Aleksas – paukštininkų ir paukštelių tėvas

Atsisveikindamas ponas Aleksas dar kartą taikiai priminė atskirti du dalykus: yra Dekoratyvinių paukščių augintojų draugija ir dar atskirai Klaipėdos aukštaskraidžių draugija, kurios vadovas Liaudanskas gyvena Palangoje. Šis pasirūpinęs išleisti knygą, kuri dar „šilta“, ką tik pasirodžiusi. Ten yra ir jo, Alekso Dzindzalieto, nuotrauka. Knyga taip ir vadinasi – „Klaipėdos aukštaskraidžiai“. Vadovas Liaudanskas dabar pats paukštelių nebelaiko, bet labai juos myli, domisi, palaiko visus šio pomėgio entuziastus. Alekso ir jo paukštelių nuotraukos keliaujančios po visą pasaulį, pats nė nebežinantis, kiek ir kur jų buvę skelbta. Kažkas sakęs, kad net Pietų Afrikos leidiniuose Dzindzalietą matė, nes ir ten yra paukščių mėgėjų draugijos.

Aleksą Dzindzalietą, jau labai seniai gyvenantį vadinamajame Trinyčių kvartale, Aguonų gatvėje, nesuklystant galima vadinti paukštininkų tėvu, nes pas jį kelią žino visi Klaipėdos ir žymesni visos Lietuvos dekoratyvinių

paukščių augintojai. Populiariausi ir visiems geriausiai pažįstami yra balandžiai. Galybė jų rūšių, dideli sugebėjimai. Balandis ar balandžių porelė yra simboliai įvairių gražių dalykų: „meilūs kaip du balandėliai“, „dvasios balandis“, „taikos balandis“... Dar ir pašto karveliai nenunyko. Sėdime lauke ant suolelio su Aleksu Dzindzalietu ir kalbamės, kaip gražu, kad vėl šviesaus pavasarėlio sulaukėme. Po kojomis žydi įvairių spalvų krokai. Šiltnamiuose šimtai rožių jau lapais lapoja. Ir paukšteliai ne tik lizdus susikrovė, bet jau ir paukščiukus peri. Alekso paukštyne jauniklių taip pat yra. Mažesni nei pusė mažojo pirščiuko papūgiukai kelia snapelius, vos įžiūrimos ką tik išperėtos kanarėlės...

- Kas jums, Aleksai, tie paukšteliai? Kam jums jų reikia?

- Tai kad nė pats nežinau. Bet jeigu jų nebūtų, nežinau, ko ir pats begyvenčiau. Gal išeičiau iš proto. Vienišas esu. Žmonelė jau – amžiną atilsį... O darbo daug, sunku. Ir kasmet vis sunkiau, kai reikia laipioti, landyti, lesinti... Atsikeliu šeštą valandą rytą ir pradedu žygiuotis po savo ūkį. Kol visus palesinu, kol apvalau jų buveines, ateina dešimta valanda. Dar kiek kainuoja viskas! Nepatikėsite, bet vakar prisipirkau pašarų už 1

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų