Buvęs Valstybės turto fondo (VTF) generalinis direktorius Povilas Milašauskas pripažintas kaltu dėl valstybės patirtų nuostolių, kai iš "Alitos" privatizavimo konkurso buvo pašalinta Italijos įmonė "Bosca". Jis nuteistas 13 tūkst. litų bauda. Patenkintas ir prokuratūros pateiktas civilinis ieškinys – 1 754 920 litų.
Piktnaudžiavo padėtimi
Tokį nuosprendį vakar paskelbė bylą išnagrinėjusi Vilniaus 3-iojo apylinkės teismo teisėja Danutė Mickevičienė.
Jos teigimu, byloje surinkta užtektinai duomenų, kad būdamas VTF vadovu P.Milašauskas piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir todėl valstybė patyrė didelę žalą. "Jo veiksmai nesuderinami su valstybės tarnyba, valstybė ne tik patyrė didelių nuostolių, bet ir buvo sumenkintas jos įvaizdis užsienio investuotojų akyse, sumenkintas VTF ir valstybės autoritetas", – P.Milašausko veiksmų padarinius vardijo teisėja.
Kadangi P.Milašauskas anksčiau neteistas, dėl piktnaudžiavimo tarnyba jam skirta tik 100 minimalių gyvenimo lygių dydžio (MGL) bauda. Iš buvusio VTF vadovo teismas nusprendė ne tik priteisti Luigiterzos Boscos teismuose iš TVF prisiteistus nuostolius, bet ir lėšas, kurias jis išleido besibylinėdamas – žyminius mokesčius, pinigus už advokato paslaugas.
Studijuos nuosprendį
20 tūkst. litų bauda P.Milašauską siūlęs nubausti Vilniaus apygardos teismo prokuroras Dainius Vilimas neslėpė, kad jį toks nuosprendis tenkina. Pats P.Milašauskas su advokatu sutikti su nuosprendžiu nenori ir neabejoja, kad jį skųs Vilniaus apygardos teismui.
"Mes išstudijuosime nuosprendį, nes kol kas negirdėjome, jog P.Milašausko veiksmai buvo tyčiniai", – kalbėjo buvusio VTF generalinio direktoriaus gynėjas.
Jo nuomone, tik įrodžius, kad P.Milašauskas specialiai siekė pakenkti valstybei, galima kalbėti apie tai, ar skirti bausmę, ar patenkinti civilinį ieškinį.
Tiesa, apie tyčinius P.Milašausko veiksmus neužsimenama ir nuosprendyje. "Nėra įrodymų, kad teisiamasis siekė tokių padarinių, bet leido jiems atsirasti", – rašoma jame.
Ginčas dėl derybų
Pats P.Milašauskas dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo kaltas neprisipažino. Buvusį viršininką teisme gynė ir tuomečiai VTF darbuotojai.
Jų teigimu, L.Bosca iš konkurso buvo išmestas, kai laiku neatvyko parafuoti pirkimo–pardavimo sutarties. Pats L.Bosca teigė manęs, jog derybos dar nebaigtos, nes daug esminių detalių dar nebuvo išsiaiškinta.
Viena jų – dėl baudų dydžio ir mokėjimo sąlygų. L.Bosca kategoriškai nesutiko, kad už sutarties nesilaikymą būtų skiriama 100 proc. dydžio bauda. Jis taip pat siekė už "Alitos" akcijas mokėti ne vienu, o dviem etapais.
Nors TVF atstovai tvirtino, kad L.Boscos neatvykimą parafuoti sutarties jie įvertino kaip šio nenorą pirkti "Alitą, Italijos verslininko patikėtinis Gintaras Skorupskas teisme aiškino, kad L.Bosca net neketino atsisakyti pirkinio. Jo teigimu, daugiau nei 90 mln. litų kaina už šią įmonę italui nebuvo per didelė, nes tuo metu "Alita" dirbo pelningai, jos vertė siekė daugiau nei 140 mln. litų.
Ilga privatizavimo istorija
"Alitos" privatizavimo istorija prasidėjo 2002 m. rugpjūčio 14 d., kai Vyriausybės nutarimu ši įmonė buvo įtraukta į privatizuojamų objektų sąrašą.
Kitų metų sausio 27-ąją Valstybės turto fondas (VTF) pateikė "Alitos" privatizavimo programą, pagal kurią nustatyta privatizuojamo akcijų paketo pradinė kaina – 50 mln. litų už parduodamą 83,77 proc. bendrovės akcijų paketą. Jau gegužę privatizavimo konkurse buvo užregistruoti keturi dalyviai, tarp jų – ir Italijos verslininkas L.Bosca. Jis 2003 m. birželio 26 d. ir buvo paskelbtas konkurso laimėtoju, nes už įmonės akcijas pasiūlė didžiausią sumą – 90,7 mln. litų.
VTF pakvietė L.Boscą atvykti ir parafuoti akcijų pirkimo–pardavimo sutarties projekto, tačiau šiam per nurodytą laiką nepasirodžius, 2003 m. spalio 14 d. fondas panaikino privatizavimo konkurso rezultatus. Netrukus jį laimėjo buvę įmonės vadovai, už akcijas sumokėję 58,5 mln. litų.
2006 m. spalio 11 d. Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad didžiausią kainą už "Alitą" siūlęs L.Bosca buvo neteisėtai pašalintas iš šios bendrovės privatizavimo konkurso, todėl VTF jam privalo atlyginti patirtus nuostolius – 1,754 mln. litų.
2007 m. gegužės 23 d. savo žodį šioje istorijoje tarė ir Konstitucinis Teismas – jis pripažino, kad "Alitos" privatizavimas prieštarauja Konstitucijai.
Naujausi komentarai